Per pastaruosius du dešimtmečius futbolo pasaulis priprato prie tų pačių vardų. Cristiano Ronaldo mušė rekordus, Lionelis Messi rinko trofėjus, Neymaras žavėjo talentu, Luka Modričius vedė Kroatiją į istorines aukštumas, o Manuelis Neueris iš esmės pakeitė tai, kaip šiuolaikiniame futbole žaidžia vartininkai. Tačiau 2026-ųjų FIFA pasaulio čempionatas gali tapti paskutiniu, kuriame visa ši karta dar kartą susitiks didžiausiame futbolo turnyre.
Jeigu reikėtų išrinkti vieną futbolininką, geriausiai simbolizuojantį pastarųjų dviejų dešimtmečių futbolą, daugelis pirmiausia paminėtų 41-erių C. Ronaldo.
Kai prasidės turnyras, tarp portugalo debiuto pasaulio čempionate 2006-aisiais ir būsimo turnyro praeis net du dešimtmečiai. Per tą laiką pasikeitė kelios futbolo kartos, tačiau C. Ronaldo vis dar išlieka tarp ryškiausių pasaulio futbolo veidų.
Jo kolekcijoje yra penki „Ballon d'Or“, penki UEFA Čempionų lygos titulai, Europos čempionų taurė su Portugalija, 973 įvarčiai profesionaliame futbole bei rekordas, kurio greičiausiai niekas nepagerins dar labai ilgai – 143 įvarčiai per 225 rungtynes Portugalijos rinktinėje, daugiausiai vyrų rinktinių futbolo istorijoje. 2022 m. Katare jis taip pat tapo pirmuoju futbolininku istorijoje, pelniusiu bent po įvartį penkiuose skirtinguose pasaulio čempionatuose. Tačiau vieno trofėjaus C. Ronaldo taip ir nepalietė – pasaulio čempionų taurės.
2006 m. Portugalija pasiekė pusfinalį, tačiau vėliau pasaulio čempionatas vis išsprūsdavo iš rankų. Todėl 2026-ųjų FIFA pasaulio čempionatas gali tapti ne tik paskutiniu turnyru C. Ronaldo, bet ir paskutine galimybe užbaigti vienintelę neužbaigtą misiją savo karjeroje. Jei Portugalijai pavyktų triumfuoti, C. Ronaldo taptų vienu vyriausių pasaulio čempionų istorijoje.
Vis dėlto, jeigu C. Ronaldo karjera dažniausiai siejama su rekordais ir titulais, Neymaro istorija futbolo pasaulyje vertinama kur kas prieštaringiau. Jeigu reikėtų išrinkti prieštaringiausiai vertinamą XXI amžiaus futbolo superžvaigždę, daugelis pirmiausia paminėtų Neymarą.
Brazilas jau seniai aplenkė Pele pagal įvarčius rinktinėje ir tapo rezultatyviausiu visų laikų šalies futbolininku. Neymaras yra pelnęs 79 įvarčius per 128 rungtynes vilkėdamas Brazilijos marškinėlius, o legendinis Pele buvo pasižymėjęs 77 kartus. Vis dėlto dalis Brazilijos sirgalių iki šiol nėra pasirengę jo statyti greta didžiausių šalies legendų.
Kai kurie futbolo apžvalgininkai Neymarą vadina talentingiausiu Brazilijos žaidėju nuo Ronaldo Nazario laikų. Tokį vertinimą jis pelnė dėl unikalaus futbolo intelekto, technikos, driblingo ir kūrybiškumo. Savo piko metais brazilas buvo laikomas vienu nedaugelio žaidėjų, galėjusių mesti iššūkį Lionelio Messi ir C. Ronaldo dominavimui pasaulio futbole.
Tačiau tuo pat metu jis dažnai minimas ir tarp didžiausių neišpildytų pažadų šalies futbolo istorijoje. Būtent ši priešprieša lydi visą jo karjerą – vieniems jis yra genijus, kitiems – futbolininkas, kuris taip ir neišnaudojo viso savo talento. Kritikai dažnai primena rekordinį 222 mln. eurų vertės persikėlimą iš „Barcelona“ į PSG 2017 metais, po kurio jis taip ir netapo geriausiu pasaulio futbolininku bei neiškovojo UEFA Čempionų lygos titulo kaip pagrindinė komandos žvaigždė.
Klubiniame futbole Neymaras laimėjo beveik viską. Kartu su L. Messi ir Luisu Suarezu jis sudarė vieną įspūdingiausių puolimo trejetų futbolo istorijoje, o 2015 m. padėjo „Barcelona“ laimėti UEFA Čempionų lygą. Jo persikėlimas iš „Barcelona“ į PSG iki šiol išlieka brangiausiu persikėlimu futbolo istorijoje.
Tačiau pasaulio čempionatas jam visada buvo skaudžiausia tema. 2014 m. jo svajonę sudaužė Kolumbijos gynėjo Juano Camilo Zunigos smūgis į nugarą ketvirtfinalyje. Neymaras patyrė stuburo slankstelio traumą ir buvo priverstas baigti turnyrą, o be savo lyderio likusi Brazilija pusfinalyje istoriniu rezultatu 1:7 buvo sutriuškinta Vokietijos.
2018 m. pasaulio čempionate jis žaidė tik neseniai pasveikęs po sunkios pėdos traumos, o Brazilija ketvirtfinalyje nusileido Belgijai. Dar skaudesnis buvo 2022 m. turnyras Katare. Ketvirtfinalyje prieš Kroatiją Neymaras pratęsimo metu išvedė brazilus į priekį, tačiau komanda išbarstė persvarą ir galiausiai pralaimėjo baudinių seriją. Ironiška, tačiau Neymaras net nespėjo atlikti savo baudinio smūgio.
Nepaisant įspūdingų individualių pasiekimų, jo karta taip ir nesugebėjo sugrąžinti pasaulio taurės į Braziliją. 2026-ųjų FIFA pasaulio čempionatas gali tapti paskutiniu Neymaro bandymu pakeisti tai, kaip apie jį bus kalbama po 20 ar 30 metų. Nors įvarčių, titulų ir individualių apdovanojimų jam netrūksta, vieno trofėjaus, kuris Brazilijoje reiškia viską, jo kolekcijoje vis dar nėra.
Jeigu C. Ronaldo ir L. Messi kūrė individualią futbolo istoriją, Luka Modričius kūrė visos šalies istoriją.
Vos 3,866 mln. gyventojų turinti Kroatija su L. Modričiumi priešakyje pasiekė pasaulio čempionato finalą 2018 m. ir trečiąją vietą 2022 m. Tai rezultatai, apie kuriuos daugelis gerokai didesnių futbolo valstybių gali tik pasvajoti.
Vis dėlto dar labiau nei futbolo pasiekimai stebina kelias, kuriuo L. Modričius iki jų atėjo. Jam buvo vos šešeri, kai Kroatijos nepriklausomybės karo metu serbų pajėgos nužudė jo senelį, o šeima buvo priversta palikti namus. Būsimoji futbolo žvaigždė kelerius metus gyveno pabėgėlių viešbutyje Zadare, kur futbolą žaisdavo automobilių stovėjimo aikštelėse, nuolat girdėdamas oro pavojaus sirenas.
Mažai kas tuo metu būtų patikėjęs, kad po kelių dešimtmečių tas pats berniukas taps vienu geriausių visų laikų saugų ir nuves Kroatiją iki pasaulio čempionato finalo.
L. Modričiaus karjeroje netrūksta ir titulų. Su Madrido „Real“ jis šešis kartus laimėjo UEFA Čempionų lygą ir tapo tituluočiausiu žaidėju klubo istorijoje, iškovojusiu net 28 trofėjus.
2018 m. kroatas surinko 753 taškus „Ballon d'Or“ rinkimuose ir tapo pirmuoju futbolininku nuo Kaka laikų, kuriam pavyko nutraukti daugiau nei dešimtmetį trukusį L. Messi ir C. Ronaldo dominavimą.
Dar įspūdingiau atrodo tai, kad net būdamas beveik 40-ies jis išlieka Kroatijos rinktinės lyderiu. Per 197 rungtynes nacionalinėje komandoje L. Modričius tapo visų laikų rekordininku ir futbolininku, kurį daugelis kroatų laiko svarbiausiu šalies sportininku istorijoje.
2026-ųjų FIFA pasaulio čempionatas jam gali tapti penktuoju karjeroje ir paskutine galimybe dar kartą nuvesti Kroatiją ten, kur prieš jo kartą niekas net nesvajojo patekti.
Jeigu C. Ronaldo vis dar vaikosi vienintelio trūkstamo trofėjaus, L. Messi į 2026-ųjų FIFA pasaulio čempionatą atvyks jau įgyvendinęs didžiausią savo karjeros svajonę.
Didžiąją karjeros dalį argentinietis buvo lyginamas su Diego Maradona, Pele ir Cristiano Ronaldo. Nors klubiniame futbole jis laimėjo praktiškai viską, ilgą laiką kritikai kartojo tą patį argumentą – L. Messi neturi pasaulio čempiono titulo. 2014 m. jis Argentiną nuvedė iki pasaulio čempionato finalo, tačiau jame po pratęsimo 0:1 nusileido Vokietijai.
Po aštuonerių metų ši istorija apsivertė aukštyn kojomis. 2022 m. Katare L. Messi atvedė Argentiną iki pasaulio čempionų titulo ir galutinai užbaigė diskusiją dėl savo vietos futbolo istorijoje. Finale prieš Prancūziją jis pelnė du įvarčius, o Argentina po vienų dramatiškiausių rungtynių futbolo istorijoje triumfavo baudinių serijoje 4:2. Turnyre L. Messi surinko 7 įvarčius ir 3 rezultatyvius perdavimus bei buvo pripažintas geriausiu pasaulio čempionato žaidėju.
Dar įspūdingiau atrodo tai, kad jis galėjo niekada netapti profesionaliu futbolininku. Vaikystėje L. Messi buvo diagnozuotas augimo hormono trūkumas, o jo šeima negalėjo sau leisti brangaus gydymo. Būtent „Barcelona“ nusprendė padengti visas gydymo išlaidas ir pakvietė talentingą argentinietį į Ispaniją. Vėliau jis tapo didžiausia klubo legenda – sužaidė 778 rungtynes, pelnė 672 įvarčius ir iškovojo 35 trofėjus.
Su „Barcelona“ Messi keturis kartus laimėjo UEFA Čempionų lygą, dešimt kartų tapo Ispanijos čempionu, o 2012 m. pasiekė rekordą, kuris iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių futbolo istorijoje – per kalendorinius metus pelnė net 91 įvartį.
Jo kolekcijoje taip pat yra rekordiniai aštuoni „Ballon d'Or“ apdovanojimai – daugiau nei bet kurio kito futbolininko istorijoje. Be to, su Argentina jis laimėjo 2021 ir 2024 m. „Copa America“ turnyrus, galutinai nutildydamas kalbas, kad negali triumfuoti su nacionaline rinktine.
L. Messi jau dabar yra daugiausiai pasaulio čempionatų rungtynių sužaidęs futbolininkas istorijoje – jo sąskaitoje 26 rungtynės. 2026-ųjų turnyras jam gali tapti šeštuoju pasaulio čempionatu, kuriame jis dalyvaus per savo karjerą ir pasiekimu, kurį futbolo istorijoje yra užfiksavę vos keli žaidėjai.
Skirtingai nei dauguma šiame sąraše esančių veteranų, L. Messi į 2026-ųjų FIFA pasaulio čempionatą vyks ne vytis svajonės, o ginti jau iškovoto titulo. Tai gali būti paskutinis kartas, kai didžiausiame futbolo turnyre išvysime futbolininką, kurį milijonai sirgalių laiko geriausiu visų laikų žaidėju.
Jeigu C. Ronaldo vaikėsi rekordų, L. Messi rinko trofėjus, Neymaras žavėjo talentu, o L. Modričius kūrė Kroatijos futbolo istoriją, M. Neueris perrašė vartininko vaidmenį šiuolaikiniame futbole.
Vokietis jau buvo atsisveikinęs su nacionaline rinktine, tačiau prieš 2026-ųjų pasaulio čempionatą nusprendė sugrįžti dar vienam bandymui. Todėl šis turnyras gali tapti paskutiniu didžiuoju jo pasirodymu su Vokietijos marškinėliais.
Iki M. Neuerio eros vartininkai dažniausiai buvo vertinami pagal tai, kaip atremia smūgius. Tačiau jis šią poziciją pavertė aktyvia komandos žaidimo dalimi. M. Neueris žaidė toli nuo vartų, drąsiai pasitikdavo varžovus už baudos aikštelės ribų, pradėdavo atakas tiksliais perdavimais ir leido savo komandoms žaisti su aukštai pakelta gynybos linija.
Ryškiausiai tai pasimatė 2014 m. pasaulio čempionate Brazilijoje. Futbole toks vartininko vaidmuo vadinamas „sweeper-keeper“ – tai vartininkas, kuris ne tik saugo vartus, bet ir aktyviai žaidžia už baudos aikštelės ribų, nutraukia varžovų atakas bei dalyvauja komandos žaidimo kūrime.
Aštuntfinalyje prieš Alžyrą M. Neueris ne kartą išbėgo toli nuo vartų ir kojomis ar galva gesino varžovų kontratakas dar prieš joms tampant realiu pavojumi. Po to turnyro daugelis pradėjo kalbėti ne tik apie puikų vartininką, bet ir apie žmogų, kuris galutinai išpopuliarino „sweeper-keeper“ stilių aukščiausiame lygyje.
Tais pačiais 2014 m. jis su Vokietija tapo pasaulio čempionu ir buvo pripažintas geriausiu turnyro vartininku, laimėjęs „Auksinės pirštinės“ apdovanojimą. Dar įspūdingiau tai, kad tų metų „Ballon d'Or“ rinkimuose M. Neueris užėmė trečiąją vietą, nusileidęs tik C. Ronaldo ir L. Messi. Vartininkui tai – itin retas pasiekimas.
Per karjerą M. Neueris iškovojo pasaulio čempiono titulą, du UEFA Čempionų lygos trofėjus su Miuncheno „Bayern“, vienuolika Vokietijos čempiono titulų ir ne kartą buvo renkamas geriausiu pasaulio vartininku.
M. Neuerio statistika ir titulų kolekcija įspūdinga, tačiau futbolo istorijoje jis greičiausiai liks ne dėl jų. Daugelis ekspertų sutaria, kad būtent vokietis pavertė vartininką ne tik vartų sargu, bet ir aktyvia komandos žaidimo dalimi.
