Kamilė Lukauskytė
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasidalijo nerimą keliančiu perspėjimu. Jo teigimu, Lietuva turi rimčiau vertinti besikeičiančias saugumo grėsmes, nes šiuolaikinis karas keičiasi sparčiau, nei valstybės spėja prie jo prisitaikyti. Politikas atkreipė dėmesį į pavojų, kuris gali paliesti ne tik kariuomenę, bet ir paprastus šalies gyventojus.
Landsbergis įspėjo dėl rimtos grėsmės
Pastaruoju metu G. Landsbergis vis dažniau viešai kalba apie Europos saugumą, Rusijos keliamą pavojų ir būtinybę stiprinti Lietuvos gynybą.
Viename iš savo pasisakymų buvęs ministras ypatingą dėmesį skyrė bepiločiams orlaiviams.
Jo vertinimu, Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kaip stipriai dronai pakeitė šiuolaikinius karinius konfliktus.
Tačiau politikas abejoja, ar Lietuva ir kitos NATO valstybės pakankamai greitai prisitaiko prie šių pokyčių.
G. Landsbergio nuomone, vien tradicinių gynybos priemonių nebeužtenka – būtina sparčiau diegti naujas technologijas ir mokytis iš Ukrainos patirties.
Įvardijo tai, kas jam kelia didžiausią nerimą
Buvęs užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjo daugiau nei ketveri metai.
Per šį laikotarpį bepiločių orlaivių naudojimas smarkiai išaugo, o jų technologijos nuolat tobulinamos.
Pasak G. Landsbergio, Lietuva turėjo pakankamai laiko stebėti šiuos pokyčius ir ruoštis galimoms grėsmėms.
Vis dėlto jis mano, kad sprendimai priimami pernelyg lėtai.
Ypač svarbiu klausimu politikas laiko pasirengimą situacijoms, kai vienu metu galėtų būti panaudota daug bepiločių orlaivių.
Tokios atakos kelia iššūkių net valstybėms, turinčioms modernias oro gynybos sistemas.
Prabilo ir apie Lietuvos gyventojus
G. Landsbergis anksčiau yra pabrėžęs, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo kariuomenės pasirengimo.
Jo teigimu, svarbus ir visuomenės gebėjimas tinkamai reaguoti į galimas krizes.
Politikas ragino daugiau dėmesio skirti civilinei saugai, gyventojų informavimui ir visuotiniam pasirengimui.
Rugsėjį duotame interviu jis visuomenės pasirengimą Rusijos grėsmei įvardijo kaip vieną silpniausių Lietuvos gynybos grandžių.
Toks vertinimas yra paties G. Landsbergio pozicija, o ne oficiali išvada apie šalies gynybinius pajėgumus.
Ukraina, pasak jo, gali išmokyti svarbių pamokų
Buvęs ministras įsitikinęs, kad Lietuva turėtų dar aktyviau bendradarbiauti su Ukrainos specialistais.
Kariaujanti šalis yra sukaupusi didžiulę patirtį naudojant bepiločius orlaivius, juos aptinkant ir neutralizuojant.
Šios žinios, politiko nuomone, galėtų padėti Lietuvos gynybos sistemai sparčiau prisitaikyti prie naujų iššūkių.
Kartu svarbu pažymėti, kad Lietuvos kariuomenė jau vykdo oro gynybos stiprinimo darbus, dalyvauja tarptautinėse pratybose ir plėtoja naujus pajėgumus.
Todėl diskusija pirmiausia vyksta dėl pasirengimo tempo ir masto.
Ar Lietuvai gresia tiesioginis pavojus?
Nors G. Landsbergio perspėjimai skamba rimtai, jie nereiškia, kad paskelbta apie neišvengiamą išpuolį prieš Lietuvą.
Buvęs ministras kalba apie galimus ateities scenarijus ir būtinybę jiems ruoštis.
Lietuva yra NATO narė, o jos gynyba grindžiama tiek nacionaliniais pajėgumais, tiek sąjungininkų įsipareigojimais.
Tačiau G. Landsbergis mano, kad pasikliauti vien esamomis priemonėmis nepakanka.
Svarbiausia jo perduota žinia – saugumo klausimų negalima atidėlioti, nes technologijos ir grėsmės keičiasi nuolat.
Būtent dėl to politikas ragina sparčiau priimti sprendimus ir stiprinti pasirengimą dar prieš atsirandant naujoms krizėms.
