Kamilė Lukauskytė
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pasiuntė griežtą žinią dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Prezidentas pareiškė manantis, kad Maskva jau iš esmės pralaimėjo savo pradėtą karą, tačiau Kremliaus vadovybė esą negali sau leisti to pripažinti.
Pasak G. Nausėdos, viena iš priežasčių – baimė dėl galimos tarptautinės teisinės atsakomybės ir reakcijos pačioje Rusijoje.
Prezidentas: Rusija stumiama į aklavietę
Kalbėdamas JT, G. Nausėda teigė, kad karui artėjant prie pabaigos Rusijos vadovybė esą stato vis daugiau ant kortos.
Jo vertinimu, Kremlius vis labiau stumia save į aklavietę, nes atsitraukimas reikštų būtinybę pripažinti karo pasekmes ir atsakomybę.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Rusijos karinė kampanija Ukrainoje pareikalavo milžiniškų žmogiškųjų išteklių.
Įvardijo Rusijos kariuomenės nuostolius
G. Nausėda savo kalboje pateikė skaičius, kuriuos siejo su Rusijos kariuomenės patirtais nuostoliais.
Pasak jo, per 55 karo mėnesius Rusija patyrė apie 1,5 mln. karių nuostolių. Prezidentas taip pat teigė, kad per pastaruosius metus Rusijai pavyko užimti tik apie 0,3 proc. Ukrainos teritorijos, o tai, jo vertinimu, kainavo daugiau kaip 400 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių.
Šie skaičiai buvo pateikti kaip prezidento vertinimas apie karo eigą ir Rusijos karinius nuostolius.
G. Nausėda kalbėjo ir apie Ukrainos civilius
Prezidentas didelę savo kalbos dalį skyrė ne tik kariniams veiksmams, bet ir civilių gyventojų patiriamoms pasekmėms.
Jis klausė, kiek dar Ukrainos civilių turės nukentėti dėl tęsiamo karo, taip pat kalbėjo apie kankinimus, seksualinį smurtą, įkalinimą ir nuo šeimų atskirtus vaikus.
Pasak G. Nausėdos, tarptautinė bendruomenė turi toliau telkti pastangas, kad karas būtų kuo greičiau užbaigtas.
Karas tęsiasi
Nepaisant prezidento pareiškimo apie Rusijos pralaimėjimą, pats karas Ukrainoje dar nėra pasibaigęs. Rusija ir toliau kontroliuoja dalį Ukrainos teritorijos, o diplomatinės pastangos pasiekti galutinį susitarimą tęsiasi.
Todėl G. Nausėdos žodžiai yra pirmiausia politinis ir strateginis Lietuvos vadovo vertinimas apie karo eigą bei Rusijos galimybes pasiekti savo strateginius tikslus.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad būtina ne tik kalbėti apie karo pabaigą, bet ir toliau remti Ukrainą.
Kodėl Kremlius, pasak prezidento, nepripažįsta pralaimėjimo?
G. Nausėda teigė, kad Maskvai pripažinti pralaimėjimą trukdo ne tik politinės, bet ir galimos teisinės bei vidaus politinės pasekmės.
Jo vertinimu, Rusijos vadovybei atsitraukimas galėtų reikšti klausimus dėl atsakomybės už karo metu įvykdytus veiksmus. Prezidentas taip pat paminėjo galimą pačios Rusijos visuomenės reakciją.
Tai, pasak jo, gali būti viena iš priežasčių, kodėl Maskva ir toliau tęsia karą, nepaisydama didelių nuostolių.
Žinutė tarptautinei bendruomenei
G. Nausėdos kalba JT buvo ne tik Rusijos kritika. Prezidentas ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti dėmesį Ukrainai ir nesumažinti pastangų siekiant karo pabaigos.
Jo teigimu, tarptautinė parama Ukrainai turi būti tęsiama, o karo pasekmės negali būti pamirštos vien dėl to, kad konfliktas trunka jau ne vienerius metus.
Prezidento pozicija aiški: jo vertinimu, Rusija nepasiekė savo pagrindinių tikslų, tačiau kol karas tęsiasi, Ukrainos ateitis ir Europos saugumas išlieka vienais svarbiausių tarptautinės politikos klausimų.
