Kamilė LukauskytėDažnam žmogui pokalbiai apie pinigus vis dar kelia tam tikrą nepatogumą, o žinomiems žmonėms – riziką būti suprastiems neteisingai. TV laidų vedėja, verslininkė bei socialinės iniciatyvos „Moterų pasaulyje“ kūrėja Indrė Bareikienė tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ atvirai pasidalijo savo patirtimi: nuo pirmųjų uždarbių paauglystėje iki emocijomis grįstų verslo sprendimų, kvepalų linijų kūrimo bei supratimo, kodėl kiekvienai moteriai būtina turėti savo „finansinę pagalvėlę“.
Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“ žinomą moterį kalbino „Profitus“ rinkodaros vadovė Miglė Grybinienė.
Finansinis pamatas iš vaikystės ir pamoka apie moters savarankiškumą
Indrė neslepia, kad jos vaikystė atrodė kiek kitaip nei įprasto vaiko, o šeimos modelis atvėrė akis į moters padėtį namuose ir visuomenėje. Reikšmingiausią pamoką apie finansinę nepriklausomybę ji gavo iš savo mamos.
„Labai gerai atsimenu vieną taiklų mamos pasakymą: visada turėk finansinę saugumo pagalvę — tiek pinigų, kad nereikėtų teisintis prieš vyrą ar aiškintis dėl pirkinių savo poreikiams. Tą akimirką supratau, kad pinigai suteikia laisvę. Kalbame ne apie milijonus, bet tam tikra prasme tai suteikia savivertės, pasitikėjimo ir stuburą“, – dalijosi I. Bareikienė.
Dirbdama su moterimis socialinėse iniciatyvose, I. Bareikienė teigia dažnai matanti liūdną realybę – daugelis moterų kenčia netinkamuose santykiuose būtent todėl, kad jaučiasi finansiškai įstrigusios ir neturi kur eiti. Būtent todėl finansinis saugumas jai retai asocijuojasi su prabanga, o labiau – su laisve rinktis ir vidine ramybe.
Pirmosios prekybos pamokos
Verslumo gyslą ir pardavimo įgūdžius Indrė atrado dar būdama visai maža, kai keliaudavo prekiauti kartu su močiute.
„Pats pirmasis mano darbas buvo su močiute. Keldavomės labai anksti ryte, imdavome tuos didelius „Gariūnų“ maišus… Tėvukas mus atveždavo į nuosavų namų kvartalą, o mes pasiskirsčiusios einame per namus – beldžiamės su tais krepšiais ir sakome: „Sveiki, ar nereikia?“ Būdavau močiutės laimingoji korta, nes vis dėlto vaikas, šalta… Tiesiog turėjome tokią taktiką“, – kalbėjo moteris.
Vėliau, paauglystėje, noras lankytis diskotekose pavertė ją itin išradinga: kadangi tėvai į pasilinksminimus neišleido, ji tapo policijos rėmėja, tikrindavo bilietus prie įėjimo, iš to užsidirbdavo ir saugiai, palydėta pareigūnų, grįždavo namo. Vėliau sekė darbas Lietuvos kino studijoje, kur ji dirbo statiste ir reklamų filmavimų aikštelėse, pažindama visą medijų pasaulio „virtuvę“ iš vidaus.
Karjera ir „jausminis marketingas“
Pradėjusi dirbti MTV muzikos prodiusere būdama vos dvidešimties, Indrė atsimena momento absurdiškumą, kai gavusi svajonių pasiūlymą dar nustebo, jog už tai mokės pinigus. Tačiau tikrasis jos proveržis įvyko atsiradus socialiniams tinklams.
Kaip viena iš šios srities pionierių Lietuvoje, ji susikūrė savo atskirą taisyklių rinkinį, kurį vadina jausminiu arba emociniu marketingu:
- Santykių kūrimas vietoje šalto skaičiavimo: I. Bareikienė prisipažįsta iki šiol dažnai pasitikinti intuicija ir padedanti mažiems, pradedantiems verslams, jeigu mato „degančias akis“.
- Atsakomybė prieš auditoriją: Reklamuoti galima tik tai, kuo pati tikrai tiki, nes Melas ar neautentiškumas greitai išduodamas kūno kalba.
- Komandinis darbas su partneriais: Bendradarbiaujant su prekės ženklais svarbu jaustis viena komanda.
„Man atveju griežtų įkainių pagal sekėjus nebuvo. Aš net sugalvojau kitą tokį intuicinį, jausminį, emocinį marketingą. Į mane kreipiasi jaunas verslas, matau, kad dega akys, labai stengiasi, bet niekas jais dar nepasitiki. Kažkoks sunkiai papasakojamas dalykas, bet aš tiesiog patikiu“, – teigė ji.
Verslai, kilę iš emocijos: kvepalai ir drabužių linijos
Nepaisant to, kad save vadina „prasta matematike“ ir pripažįsta, jog finansiniams skaičiavimams reikalinga komanda, Indrė sėkmingai vysto asmeninius produktus. Ji pabrėžia, kad kurdama kvepalus, namų kvapus ar drabužių linijas (pavyzdžiui, bendradarbiaujant su „Utenos trikotažu“), siekia ne masinės gamybos, o kokybės ir prieinamumo.
„Pati pasižiūriu į kai kurių prekių ženklų kainas. Atsiprašau, bet man brangu pirkti žvakę už 60, 70 ar 90 eurų. Tai labai brangu! Sakau: o gal galime padaryti kokybišką, mažesnę žvakę, rasti aukso vidurį tarp kokybės ir kainos, kad mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys žmonės neturėtų jos taupyti ir laikyti spintoje kaip „šventinės“?“ – pasakoji žinoma moteris.
Kurdama drabužius su „Utenos trikotažu“, ji rėmėsi asmenine patirtimi bei noru, kad kiekviena moteris, nepriklausomai nuo kūno sudėjimo ar gyvenimo etapo (po nėštumo, gimdymo ir t. t.), jaustųsi graži – todėl kolekcijoje atsirado dydžiai nuo XS iki XXL.
Nors Indrė daug dėmesio skiria emocijai, ji atvirai pasakoja apie išmoktas pamokas ir ribų nustatymą. Prisimindama atvejį, kai už atvykimą į renginį jai buvo siūlomi „karmos taškai“ ir „gera nuotaika“, ji suprato, kad žinojimas, kiek vertas tavo laikas ir darbas, nėra pasipūtimas, o būtinybė:
„Vieną kartą išsitraukiu kombinezoną, kurį mano vaikas ką tik išaugo, ir suprantu, kad man vėl reikia pirkti naują. Ir man skambina: „Žinokit, čia už gerą nuotaiką…“. Aš sakau: žinokit, vakar buvau parduotuvėje ir už jūsų gerą nuotaiką bei karminius taškus man nepardavė vaikų kombinezono! […] Tiesiog adekvačiai pasveri savo patirtį. Mane įžemina vaikai ir reali situacija – aš matau, kiek viskas kainuoja.“
Uždirbti tam, kad galėtum duoti
Paklausta apie finansinius sunkumus, I. Bareikienė atvirauja, kad pastarieji keleri metai finansiškai buvo itin sunkūs, nes sėjant daug naujų verslo „sėklų“ reikalaujama milžiniškos kantrybės – išlaidos ir sąskaitos nelaukia, kol idėjos duos vaisių. Būna dienų, kai ji pati tiesiog prideda prekių internetiniuose krepšeliuose ir juos uždaro, nes supranta, kad šiuo metu tam lėšų skirti negali.
Tačiau didžiausia motyvacija uždirbti jai išlieka galimybė padėti kitiems. Pokalbio pabaigoje Indrė pasidalijo vaikystės svajone, kuri lydi ją iki šiol:
„Kai buvau maža, parašiau, kad noriu turėti daug pinigų. Kai paklausė kodėl, mano atsakymas buvo: tam, kad galėčiau juos išdalinti tiems, kam to reikia labiausiai. Ir aš tą darau. […] Jeigu aš neturėčiau, jeigu neužsidirbčiau pinigų, aš negalėčiau padaryti labai daug dalykų – atidaryti dienos centrų, padėti moterims. Visų pirma, tu turi turėti pati, – mintimis dalijosi Indrė Bareikienė.
