Prekybininkai suskaičiavo, kur žmonės ištaškė daugiausia II pakopos pinigų: balandį gyventojai masiškai pirko brangius papuošalus, išmaniuosius telefonus, drabužius, avalynę, kosmetikos prekes, televizorius, šaldytuvus ir kitą buitinę techniką. Dalies parduotuvių apyvarta išaugo dešimtimis procentų. Džiaugiasi ir pramonė, kuri balandį pagamino 7 proc. daugiau produkcijos nei pernai tuo pačiu metu.
Pasak ekonomistų, gera pirmoji metų pusė negarantuoja sėkmingos 2026-ųjų pabaigos – ekonominių negandų Lietuva gali sulaukti jau rudenį.
Atskeidė, kam gyventojai daugiausia išlaidavo
Dešimtis tūkstančių eurų kainuojantys žiedai, auskarai ir kiti juvelyrikos dirbiniai, puošti deimantais bei kitais vertingais brangakmeniais. Pasiėmus pinigus iš II pensijų pakopos, ne vieno lietuvio akys nukrypo į papuošalus. Juvelyrikos dirbinių pardavėjai skaičiuoja dešimtimis procentų išaugusią apyvartą.
„Anksčiau žmonės ateidavo, dažniausiai moterys, pasimatuodavo, pasižiūrėdavo papuošalą ir sakydavo: „Einu pagalvosiu.“ Dabar ateina, pasižiūri ir iš karto perka. Sako: „Pakuokit, imu“, – tikino Juvelyrikos namų „Jurgus“ įkūrėja Jurga Gusarovienė.
Deimantų, aukso bei safyrų užsimanę klientai pasiryžo išleisti ne vieną tūkstantį eurų.
„Kainų rėžis yra maždaug nuo 3 tūkstančių eurų. Anksčiau dar pagalvodavo. Dabar labai orientuojasi į kokybę, klausia, ar deimantai švarūs, ar aukštos kokybės. Tai rodo, kad žmogus turi pinigų ir nori nusipirkti kažką vertingo“, – pasakojo J. Gusarovienė.
Džiaugiasi ne tik prekybininkai, bet ir pramoninkai
Pagal naujausius Valstybės duomenų agentūros duomenis, atmetus infliacijos poveikį, išmaniųjų telefonų, laikrodžių ir juvelyrikos pardavimai balandį per metus išaugo 7 proc.
Pasak ekonomistų, jei ne II pensijų pakopos pinigai, parduotuvių apyvarta būtų augusi dvigubai lėčiau nei dabar.
Bankų atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo, kad po neeilinio pinigų taškymo gyventojai grįžo prie įprastų vartojimo įpročių. Geru balandžio mėnesiu gali džiaugtis ne tik prekybininkai, bet ir pramonininkai – atmetus infliaciją, balandį jie pagamino 7 proc. daugiau produkcijos nei pernai tuo pačiu metu.
Anot rinkos ekspertų, Lietuvos pramonės sėkmę reikia vertinti atsargiai, nes dalis dabartinės produkcijos pagaminta baiminantis didesnių kainų.
„Užsakovai baiminasi tiekimo grandinių sutrikimų, aukštesnių komponentų kainų. Todėl skuba gaminti dabar, kol kainos dar mažesnės ir sutrikimai yra valdomi“, – sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak pramonininkų, kuo ilgiau Hormūzo sąsiauris liks uždarytas, tuo niūresnė ir sudėtingesnė bus antroji šių metų pusė.
