Kuršių nerijos ekologai skelbia karą meškėnams, kurių čia daugėja. Nors ir gražūs pažiūrėti, tačiau ši rūšis invazinė: ėda paukščių kiaušinius, tad kenkia vietiniams gyvūnams. O poilsiautojai apie meškėnus dažniausiai žino tik tiek, kad jie yra gražūs, todėl ragina aplinkosaugininkus jų neliesti.
Kuršių nerijoje apsigyveno meškėnai (tv3.lt koliažas)
Kuršių nerijoje užfiksuojama vis daugiau meškėnų. Juos slaptomis kameromis filmuoja Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus gamtininkai.
„Bandome nufilmuoti ir sužinoti, kur jie gyvena, kaip jie gyvena. Kokias teritorijas mėgsta. Ir šita medžiaga muziejaus duomenų bazėje kaupiama“, – pasakoja Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis.
Nors ilgą laiką gamtininkai pastebėdavo tik pavienius individus, naujausi duomenys rodo besiformuojančią, dar nedidelę, tačiau potencialiai augančią populiaciją. O tai, anot gamtininkų, ankstyvasis invazijos etapas.
„Pagal žuvusių skaičių keliuose ir kitus duomenis, tikrai sakyčiau, kad tai kalbama ne apie dešimtis meškėnų, gyvenančių Kuršių nerijoje, bet galėtų būti maždaug apie šimtas, iki šimto, ar apie šimtas“, – teigia S. Rumbutis.
Meškėnai – invaziniai gyvūnai
Tad, nors ir iš pažiūros labai mieli, meškėnai Kuršių nerijoje tampa problema, mat ši gyvūnų rūšis – invazinė, kurios dydį reikia reguliuoti. Kadangi tai rūšis, kuri gali ir plaukioti, ir vaikščioti, ir laipioti medžiais, jie apima labai didelę ekologinę nišą.
„Meškėnas yra ta rūšis, kuri galėtų pernešti ir pasiutligę. O kadangi tai yra invazinė rūšis, tai, žinoma, jos gausą privalome reguliuoti. Ir neužilgo, kada bus paruoštas Gamtos tyrimų centro reguliavimo planas, pagal jį kažkas reguliuos jų gausą Kuršių nerijoje siekiant juos visai išnaikinti“, – sako S. Rumbutis.
Maitinasi meškėnai neaukštai esančiuose paukščių lizduose rastais kiaušiniais, paukščių jaunikliais. Labai judriomis priekinėmis galūnėmis gali atverti moliuskų kriaukles. Nevengia negyvos ar leisgyvės žuvies. Ir, žinoma, tiek išmesto, tiek vakarienei paruošto žmonių maisto.
„Padėjo ant lauko staliuko vazelę su obuoliais ir ateina, o ten jau gal net graužtukų nėra. Meškėnai viską suėdė“, – sako S. Rumbutis.
O štai Kuršių nerijos lankytojų nuomonė, ar reikia meškėnus iš čia išguiti, ar palikti ramiai gyventi – išsiskyrė. Vieni supranta invazinės rūšies keliamą pavojų, kiti nemato nieko blogo, jei ir Lietuvoje gyvena tokie egzotiški padarėliai:
„Maža ką jie gali rekomenduoti. Manau, kad vis tiek turi užtekti vietos pasaulyje ir meškėnams.“
„Žmonės patys prisidirbo, dabar jau turi patys tvarkytis. Negalime jau taip palikti.“
„Manau, išžudyti juos visus nėra sprendimas. Reikia kažkokio kompromiso. Pavyzdžiui, kontroliuoti dauginimąsi.“
Kaip meškėnai atsirado Kuršių nerijoje?
Pirmą kartą meškėnus Kuršių nerijoje žmonės pastebėjo dar 2013-aisiais. Tad nuo to laiko jie čia ir gyvena. Kaip ūsuočiai čia atsirado, yra kelios teorijos. Viena jų – paleido žmonės. Mat ne vienas meškėnus augina ir namuose, o kol jie maži – yra meilūs ir pūkuoti, tačiau apie antrus gyvenimo metus lytiškai subręsta ir tampa agresyvūs. Tad žmonės jais atsikrato paleisdami.
„Vieni galvoja, kad galbūt iš Kaliningrado atėjo. Kiti sako, kad kas nors galėjo atvežti ir paleisti juos“, – komentuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas Modestas Bružas.
Yra atvejų, kai tokį augintinį atsivežę poilsiautojai per naktį paliko narve, o ne letenėles, bet pirštus turintis gyvūnas tiesiog atsidarė dureles ir pabėgo. Egzistuoja ir dar viena, mažai kam žinoma, teorija.
„Galimai galbūt dėl kormoranų. Kad juos kažkaip reguliuotų. Valgytų jų kiaušinius ir panašiai“, – sako M. Bružas.
Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai prašo čia apsilankiusių žmonių pastebėjus meškėną jį nufotografuoti, nufilmuoti ar bent pažymėti koordinates, kur gyvūnas buvo, ir šią informaciją atsiųsti parko atstovams. Tai padės stebėti, kur meškėnai dažniausiai leidžia laiką bei juda.
