Kamilė Lukauskytė
Fiktyvių santuokų problema Rusijoje
Rusijoje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į vadinamųjų „juodųjų našlių“ reiškinį – moterų, kurios sudaro fiktyvias santuokas su kariuomenės nariais, kad po jų žūties gautų valstybės išmokas. Ši problema nėra nauja, tačiau pastaruoju metu ji išryškėjo dėl karinių veiksmų Ukrainoje ir didėjančio karių skaičiaus. Valstybės Dūmoje pasiūlyta parengti įstatymo projektą, kuris užkirstų kelią tokioms fiktyvioms santuokoms, tačiau diskusijos dėl tokio teisės akto veiksmingumo ir moralinių aspektų tebėra atviros.
Valstybės išmokos ir jų dydis
Pagal CNN pateiktus duomenis, Rusijos karių žūties atveju artimiesiems išmokama vienkartinė išmoka nuo 5 mln. rublių (apie 55 tūkst. eurų) arba kompensacijos, kurios siekia nuo 8 mln. iki 12 mln. rublių (apie 88 tūkst. – 132 tūkst. eurų). Tokios sumos skatina kai kurias moteris sudaryti fiktyvias santuokas su kariais, siekiant pasinaudoti finansine parama po jų mirties. Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas atkreipia dėmesį, kad kariai prieš išvykdami į frontą dažnai būna psichologiškai nestabilūs, todėl jais lengviau pasinaudoti.
Teisiniai ir visuomeniniai iššūkiai
Šią vasarą Briansko teismas pirmą kartą pripažino santuoką su žuvusiu kariu fiktyvia. Tačiau kai kurie politikai, pavyzdžiui, deputatė Nina Ostanina, mano, kad kovoti su fiktyviomis santuokomis galima tik visuomeniniu pasmerkimu, nes įstatymais nemoralių veiksmų reguliuoti neįmanoma. Tuo tarpu deputatas Leonidas Sluckis akcentuoja, kad karo dalyvių šeimoms būtina apsauga nuo finansinių sukčių, kurie vis dažniau taikosi į išmokas gavusius asmenis.
Konkrečios fiktyvių santuokų bylos
Vienas iš žinomų atvejų – 40-metis Sergejus Chandožka, kuris 2023 metų spalį pasirašė kontraktą, o likus dienai iki to vedė Jeleną Sokolovą, dirbusią kariniame komisariate. Po jo žūties brolis kreipėsi į teismą, kuris pripažino santuoką fiktyvia, nes moteris nesilankė pas Sergejų ligoninėje ir gyveno su kitu vyru. Teismo dokumentai rodo, kad Sergejus sirgo lengvu protiniu atsilikimu ir neturėjo pajamų, o santuoka buvo sudaryta per labai trumpą laiką, dažnai pasitelkiant apgaulę.
Fiktyvios santuokos Tolimuosiuose Rytuose
Primorės krašte verslininkė Daria Poliščiuk kartu su vyru ieškojo vienišų karių, sudarydami fiktyvias santuokas. Vienas iš jų, Vasilijus Vyprickich, tą pačią dieną, kai pasirašė kontraktą, vedė Kseniją Skriabiną, kuri vėliau perėmė jo atlyginimą ir butą. Kitas atvejis – Sergejus Ivanjukas, kuris buvo įtikintas vesti Nataliją Sudarevą, siekiant pasinaudoti karo dalyvio lengvatomis. Šie atvejai parodo, kaip plačiai veikia tokios schemos ir kokios yra jų pasekmės.
Baudžiamosios bylos ir teisminiai procesai
2025 metų gegužę Chanty Mansijske iškelta baudžiamoji byla prieš keturis asmenis, įtariamus fiktyvių santuokų sudarymu su žuvusiais kariais. Policijos darbuotojas esą naudodavosi duomenų bazėmis, kad surastų vienišus vyrus, kurie buvo įtraukiami į tokias schemas. Tuo tarpu Buriatijoje karo ligoninės slaugytoja penkis kartus ištekėjo už sužeistų karių, tačiau teisininkai nurodo, kad jos veiksmai nėra neteisėti, nes santuokos buvo sudarytos savanoriškai ir be prievartos.
Valstybės interesai ir visuomenės reakcija
Šios situacijos atskleidžia sudėtingą Rusijos valstybės poziciją – nors fiktyvios santuokos ir sukčiavimas kelia moralinių ir teisinių problemų, valstybė yra suinteresuota, kad kuo daugiau vyrų pasirašytų kontraktus su kariuomene. Pinigų išmokėjimas po karių žūties tampa antraeilis, nes svarbiausia yra užtikrinti kariuomenės papildymą. Tai kelia įtampą visuomenėje ir skatina diskusijas apie karo kainą ir jos poveikį civiliams.
