Nors lietuviai neretai keiksnoja sveikatos sistemą – dideles eiles ir pačius gydytojus, Lietuva tampa vis patrauklesne medicininio turizmo šalimi. Įdomu, kad į šalį atvyksta ir kitų šalių piliečiai, ir patys į užsienį gyventi išvažiavę lietuviai. Jei vieni už paslaugas moka iš savo kišenės, kiti, įgiję draudžiamojo statusą, gydymą gauna iš biudžeto lėšų.
Medicininis turizmas (BNS/ELTA nuotr.) (tv3.lt koliažas)
Nors pastaraisiais metais patys lietuviai veržiasi į kitas šalis tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, į Turkiją gydytis dantų arba plaukų transplantacijoms, o užsieniečiai ne tik estetinėms, bet ir gydomosioms procedūroms renkasi atvykti į Lietuvą.
Stebi užsieniečių srautų augimą
Lietuvos chirurgai jau ne kartą yra pastebėję, kad Lietuva tampa viena iš itin patrauklių medicininio turizmo šalių. Tiesa, bendrų duomenų, kiek Lietuvą galėtų aplankyti medicinos turistų, nerenkama.
Kaip tvirtino gydymo įstaigos „Nordclinic“ Kaune marketingo vadovė Vaida Jonavičiūtė, Lietuvoje besigydančių užsieniečių skaičiaus augimą stebi praktiškai kasmet.
„Lyginant turimus 2025 metų duomenis su dar ankstesniais metais, augimas siekia apie 20–25 procentus. Vienos sritys galbūt auga šiek tiek sparčiau, kitos – lėčiau, bet iš principo augimas matomas visur“, – komentavo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad pacientų sulaukiama iš labai daug šalių, tačiau tikrai galima išskirti tam tikras pagrindines kryptis – daugiausia jų atvyksta iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių. Tikros lyderės yra Jungtinė Karalystė ir Airija, taip pat – Skandinavijos šalys bei Kanada.
„Daugiausiai dirbame su keliomis pagrindinėmis sritimis – tai plastinė chirurgija, ortopedinė chirurgija ir bariatrinė (nutukimo gydymo) chirurgija. Tam tikroms procedūroms pacientai iš Kanados tikrai neskrenda, nes jiems tai tiesiog neapsimoka.
Atvykti iš tolimesnių šalių dažniausiai jie pasiryžta didesnėms operacijoms, ypač ortopedinėms procedūroms, pavyzdžiui, kelio ir klubo sąnarių endoprotezavimui“, – komentavo V. Jonavičiūtė.
Pasak jos, atvykstantiems iš užsienio patogu tai, kad kartu galima gauti ir operaciją, ir reabilitaciją, nes savo šalyse pacientams dažnai tenka šių paslaugų ieškoti atskirai.
„Kainos išlieka vienu iš svarbių priežasčių, kodėl žmonės renkasi važiuoti į Lietuvą – operacijos čia yra pigesnės. Kita vertus, Lietuva tikrai nėra ta šalis, kur būtų pigiausia“, – sakė klinikos atstovė V. Jonavičiūtė.
„Kita vertus, tam tikrose šalyse valstybinis prieinamumas yra ribotas, todėl pacientams tenka labai ilgai laukti eilėse. Juo labiau ortopedinės operacijos yra labai funkcinės, žmonės kenčia nuolatinius skausmus, eilės jų šalyse gali tęstis keletą metų, todėl jie tiesiog nenori švaistyti laiko ir nuolat gerti skausmą malšinančius vaistus.“
Kodėl užsieniečiai gydymui renkasi Lietuvą?
Užsienio turistus į Lietuvą traukia ir aukšta paslaugų kokybė, ir mažesnė kaina. „Kainos išlieka vienu iš svarbių priežasčių, kodėl žmonės renkasi važiuoti į Lietuvą – operacijos čia yra pigesnės. Kita vertus, Lietuva tikrai nėra ta šalis, kur būtų pigiausia.
Pasaulyje yra ir žymiai pigesnių alternatyvų, tačiau vis tik kalbama apie sveikatos sritį, todėl žmonės nesirenka vien tik pagal žemiausią kainą. Bet, faktas, kad pas mus paslaugos kainuoja mažiau nei, tarkime, jų gimtojoje Kanadoje ar Jungtinėje Karalystėje“, – teigė V. Jonavičiūtė.
„Esame Europos Sąjungos šalis, kurioje teikiamos itin aukšto lygio pasaulines tendencijas atitinkančios medicinos paslaugos, laikantis ES direktyvų ir standartų“, – kiek anksčiau portalui tv3.lt yra sakiusi privačios sveikatos paslaugų bendrovės „Wellness Travels“ direktorė ir „Gijos Klinikų“ medicinos direktorė Rasa Petrikienė.
Nors operacijos Lietuvoje ir kainuoja brangiau nei, pavyzdžiui, Turkijoje, ji pasakojo, kad Lietuvos chirurgams yra tekę taisyti kitų šalių gydytojų darbą.
„Prisimenu vieną pacientę, kurios krūtų operacija Turkijoje kainavo du kartus pigiau, nei tokia operacija būtų kainavusi Lietuvoje, tačiau finale dėl komplikacijų buvo sumokėta keturgubai. Mūsų plastinės ir rekonstrukcijos gydytojas ėmėsi iššūkio atkurti jos krūtis. Operacija pavyko puikiai, tačiau vaizdai po pirmosios operacijos Turkijoje – ne kiekvieno žmogaus nervams“, – sakė pašnekovė.
V. Jonavičiūtė pasakojo, kad jeigu žmogui atliekama didesnė kombinuota plastinė operacija, ji gali atsieiti nuo septynių iki dešimties tūkstančių eurų: „Jeigu kalbame apie ortopediją, tai klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijos kainuoja apie 7,5–8 tūkst. eurų.“
Ji kartu nurodė, kad atvykstančiųjų plastinės chirurgijos paslaugų pacientų srautas yra didžiausias, o didesnė dalis besikreipiančiųjų yra moterys.
Ypač populiarios tokios operacijos, kai moterys vienu metu tvarkosi ir krūtis, ir pilvo zoną, aktualios išlieka atskiros krūtų mažinimo ir pakėlimo operacijas, pilvo, veido plastines operacijas. Tačiau plastinių operacijų nevengia ir vyrai – dažniausiai renkasi koreguoti vokus arba nosį.
Kasmet – maždaug iki 2 650 Lietuvos piliečių grįžta pasigydyti
Dalis atvykstančių pacientų iš užsienio – ir patys lietuviai, išvykę gyventi svetur. „Lietuviai iš svetur tikrai dažnai grįžta į tėvynę dėl medicininių paslaugų, kadangi, lyginant su daugeliu kitų šalių, Lietuvoje išlaikomas labai aukštas medicinos paslaugų lygis“, – komentavo V. Jonavičiūtė. Lietuviai grįžta ne tik mokamų paslaugų, bet ir apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pastaraisiais trejais metais (2022–2024 m.) kasmet iki maždaug 2 650 Lietuvos piliečių trumpam grįžta į Lietuvą ir įgyja privalomojo sveikatos draudimo statusą.
„Iš jų apie 25 proc. realiai kreipiasi į gydymo įstaigas ar vaistines dėl kompensuojamų paslaugų ar vaistų. Per trejus metus tokioms paslaugoms apmokėti iš PSDF biudžeto skirta daugiau kaip 611 tūkst. eurų. Vertinant dinamiką, reikšmingo augimo ar mažėjimo nenustatyta – srautai išlieka gana stabilūs“, – komentavo įstaiga.
Tiesa, pažymima, kad Lietuvoje yra vykdoma stebėsena tik tų asmenų, kurie gyvendami kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje trumpam grįžta į Lietuvą ir čia pasinaudoja sveikatos priežiūros paslaugomis.
Daugiausiai lietuvių grįžta iš Norvegijos
Skaičiuojama, kad per trejus analizuojamus metus asmenys atvyko iš 26 skirtingų valstybių. Didžiausias atvykstančiųjų srautas fiksuojamas iš Norvegijos ir sudaro 25 proc. Toliau pagal atvykusiųjų skaičių rikiuojasi Airija, Vokietija bei Danija.
„Nors Jungtinėje Karalystėje koncentruojasi gausus Lietuvos piliečių skaičius, tačiau per pastaruosius trejus metus iš šios valstybės paslaugas Lietuvoje gavo tik vienas asmuo“, – atkreipė dėmesį VLK specialistai.
Pasak VLK, konkrečios priežastys, kodėl gyventojai grįžta gydytis į Lietuvą, sistemiškai nėra fiksuojamos: „Tačiau praktikoje tai gali būti susiję su: artimesniu ryšiu su Lietuvos gydymo sistema, trumpesnėmis laukimo eilėmis, kalbos ir komunikacijos patogumu, planuotais vizitais grįžus į Lietuvą.“
Kaip nurodė ligonių kasos, dažniausiai trumpam grįžtantys asmenys kreipiasi dėl ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų:
„Paslaugų kainos labai įvairios – nuo kiek daugiau nei 1 euro iki beveik 9 tūkst. eurų už sudėtingesnį gydymą. Didžioji dauguma asmenų tokiomis paslaugomis pasinaudoja tik vieną kartą. Tik apie 2,4 proc. atvejų fiksuojami kaip pasikartojantys kasmet.“
Pažymima, kad sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos PSDF lėšomis, jei asmuo tuo metu yra įgijęs apdraustojo statusą Lietuvoje.
Kada įgyjamas apdraustojo statusas?
Paprašyta paaiškinti, kaip tai įmanoma ir ar žmonės neima piktnaudžiauti, pavyzdžiui, laikinai tapdami bedarbiais, VLK paaiškino, kad apdraustuoju PSD laikomi tie gyventojai, kurie nustatyta tvarka patys moka PSD įmokas arba jos už juos yra sumokamos. Todėl ir grįžus iš kitos šalies apdraustojo statusas dažniausiai įgyjamas deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje, pradėjus dirbti ir mokėti PSD įmokas.
Svarbu pažymėti, kad PSD nėra pasirenkamas mokestis. Pareiga mokėti PSD įmokas atsiranda asmeniui tapus nuolatiniu Lietuvos gyventoju, t. y. deklaravus gyvenamąją vietą Lietuvoje. Kalbant apie situacijas, kai žmogus formaliai įgytų bedarbio statusą vien tam, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas, svarbu atkreipti dėmesį, jog registracija Užimtumo tarnyboje savaime nėra formalumas.
Registruotiems asmenims taikomi konkretūs reikalavimai – jie turi būti pasirengę darbo rinkai, aktyviai ieškoti darbo ir vykdyti nustatytas pareigas. Todėl vien deklaratyvus statuso įgijimas, nesant realių aplinkybių, nėra laikomas teisėta praktika. Atsakingos institucijos turi teisę vertinti tokias situacijas ir prireikus taikyti kontrolės priemones, – aiškino ligonių kasų specialistai.
Pacientams – dvi atskiros eilės
Nors Lietuvos pacientams gali atrodyti neteisinga, kad patys priversti laukti eilėje, o užsieniečiai atvyksta dėl to, kad paslaugą gautų greičiau, V. Jonavičiūtė pabrėžė, kad taip tiesmukai lyginti neišeina.
„Lietuviai lygiai taip pat sėkmingai operuojasi ir vietinėse privačiose klinikose. Mes nematome kažkokios priešpriešos tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Privatus sektorius tikrai nesiekia pakeisti viešojo, tai tiesiog yra papildoma alternatyva.
„Taip yra visam pasaulyje, reikia nepainioti komercinio kliento ir to, ką apmoka vaistinės bei ligonių kasos“, – sakė Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič.
Sveikatos sistemos problemos yra pakankamai kompleksinės ir sudėtingos. Tikrai ne viena Lietuva susiduria su tokiais iššūkiais, būtent todėl tie žmonės ir renkasi vykti į kitas valstybes“, – sakė ji.
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič taip pat patikino, kad jokiu būdu negalima svarstyti, esą užsieniečiai užima lietuviams skirtas reabilitacijos vietas, mat tai – dvi atskiros eilės.
„Taip yra visam pasaulyje, reikia nepainioti komercinio kliento ir to, ką apmoka vaistinės bei ligonių kasos. Sanatorijos gali priimti lietuvius ir labai nori tą daryti, bet pagal susirgimus yra tam tikros kvotos ir automatiškai jų valstybė nedidina. Tai, mūsų manymu, nėra teisinga, nes po reabilitacijos žmogus gali greičiau grįžti į darbo rinką, būti naudingas savo valstybei. Tai čia reikia daugiau strateginio matymo.
Biudžetas yra ribotas, automatiškai susidaro eilės, ir pacientai turi laukti. Bet tai yra ne dėl to, kad priimame užsieniečius. Tai – du skirtingi dalykai. Situacija dėl eilių dar nėra tokia tragiška, bet yra problemų, kvotas reabilitacijai nori perkelti į ambulatorinių paslaugų eilutę. Tai reiškia, kad klientas eitų į savo polikliniką, kas tam tikrais atvejais neįmanoma“, – komentavo asociacijos atstovė.
Vokiečiai ir izraeliečiai plūsta sveikatintis į Lietuvą
Pašnekovė pasakojo, kad Lietuva tarp užsieniečių šiaip yra itin populiari kryptis sanatorinio kurortinio gydymo srityje. Pasak L. Nosevič, Lietuva jau yra įvertinta tarptautiniu mastu pagal sveikatinimui naudojamą tam tikrą tos šalies sveikatinimo metodologiją.
„Tik reikėtų nepainioti medicininio turizmo su sanatoriniu kurortiniu gydymu. Didžioji dalis užsieniečių pirmiausia atvyksta sveikatintis. Reabilitacijos paslaugoms atvyksta tik nedidelė dalis, nors Lietuva išsiskiria iš visų Baltijos šalių tuo, kad Lietuvos kurortai, sanatorijos, kurios turi asmens sveikatos priežiūros įstaigų licenciją, yra patvirtintos Vokietijos pacientų organizacijos.
Tai reiškia, kad žmonės gali laisvai judėti tarp Europos Sąjungos šalių ir būtent vokiečiai gali rinktis Lietuvą ne tiktai prevencinėms programoms naudojant gydomuosius gamtinius veiksnius, bet ir atvykti reabilitacijai, o vėliau grįžę susigrąžinti lėšas“, – pasakojo ji.
Pasak pašnekovės, vertinant pagal nakvynes, pernai 20 proc. visų į Lietuvą atvykstančių vokiečių gyveno asociacijai priklausančiuose kurortuose.
„Vokietija išsiskiria todėl, kad turime vokiečių batalioną. Lietuva skamba kaip patikima šalis sveikatinimui, ją, aišku, lanko, ir turistai. Taip pat yra nemažai ir išeivių, kurie gyvena Vokietijoje iš skirtingų šalių, kurie tikrai supranta, kas yra sveikatinimas.
Bet Izraelis, galima sakyti, lyderis šitoje rinkoje. Izraeliečiai istoriškai lankosi Lietuvoje nuo nepriklausomybės laikų, jie Lietuvą labai pamėgę dėl klimato sąlygų, patikimumo“, – komentavo L. Nosevič.
Ji pasakojo, kad stipriai auga ir srautai iš Lenkijos. „Jeigu lygintume nakvynėmis ir svečiais – auga beveik dvigubai. Tai reiškia, lenkai atranda Lietuvą keliaudami ir tuo pačiu pasilikdami kurortuose. Kaimynai latviai irgi mus pamėgę, tik jų nakvynių vidurkis mažesnis. Bet vokiečių ir izraeliečių yra daugiau, tai yra pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriantis turistas“, – komentavo asociacijos vykdančioji direktorė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
