Kamilė Lukauskytė
Karas tarp JAV ir Irano jaučiamas ne tik Artimuosiuose Rytuose. Jo pasekmės vis stipriau persimeta į Europos ekonomiką – brangsta nafta ir dujos, o infliacija vėl kyla.
Dėl to Europos Centrinis Bankas atsidūrė sudėtingoje padėtyje. Naujausios prognozės rodo, kad ECB gali dar kartą didinti palūkanų normas, o rinkos jau beveik visiškai tikisi tokio sprendimo.
Infliacija vėl šoktelėjo
Euro zonos metinė infliacija rugpjūtį pasiekė 3,3 proc. – gerokai daugiau nei ECB siekiamas 2 proc. lygis.
Didžiausią spaudimą kainoms šiuo metu daro energetika. Karui tęsiantis naftos kaina vėl perkopė 100 JAV dolerių už barelį, o Europos dujų kainos taip pat smarkiai pakilo.
Tai reiškia, kad energijos kainų šokas gali persiduoti į transporto, gamybos, maisto ir kitų prekių bei paslaugų kainas.
ECB ruošiasi dar vienam palūkanų didinimui
Naujausiais vertinimais, ECB rugsėjo 10-ąją turėtų padidinti indėlių palūkanų normą nuo 2,25 iki 2,50 proc. Tai būtų antras palūkanų didinimas šiais metais.
Rinkos tokio sprendimo praktiškai jau laukia.
Tačiau didžiausias klausimas – kas bus po šio žingsnio.
Anksčiau daug ekonomistų manė, kad rugsėjo didinimas gali būti paskutinis. Vis dėlto užsitęsęs karas ir išliekančios aukštos energijos kainos verčia keisti prognozes.
Kai kurie jau prognozuoja ir kitą didinimą
„Deutsche Bank“ analitikai dabar mano, kad ECB gali dar kartą didinti palūkanas gruodį. Tokiu atveju pagrindinė norma galėtų pasiekti 2,75 proc.
Vis dėlto tai nėra garantuota.
Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose nurimtų, naftos ir dujų kainos kristų, o ekonomikos augimas susilpnėtų, ECB galėtų sustoti ties 2,50 proc.
Todėl būsimi sprendimai labai priklausys nuo to, kaip ilgai tęsis karas ir kokį poveikį jis turės energetikos rinkoms.
Blogiausias scenarijus – kainos kyla, o ekonomika lėtėja
ECB situacija nėra paprasta.
Viena vertus, bankas turi kovoti su per aukšta infliacija. Kita vertus, pernelyg didelės palūkanos gali pristabdyti vartojimą, investicijas ir ekonomikos augimą.
Būtent todėl dalis ekonomistų perspėja, kad per agresyvus palūkanų kėlimas gali dar labiau apsunkinti ekonomiką.
Šiuo metu euro zonos ekonomika vis dar demonstruoja atsparumą, tačiau aukštos energijos kainos išlieka vienu didžiausių pavojų.
Ką tai gali reikšti paskolų turėtojams?
Jeigu ECB ir toliau didintų palūkanas, finansavimosi kaina euro zonoje išliktų aukštesnė ilgiau.
Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems paskolas su kintamomis palūkanomis. Taip pat brangesnis skolinimasis gali paveikti būsto rinką, vartojimo kreditus ir verslo investicijas.
Tačiau svarbu pabrėžti: ECB sprendimas pats savaime nereiškia, kad visų gyventojų paskolų įmokos iš karto padidės konkrečia suma. Galutinis poveikis priklauso nuo paskolos sąlygų, EURIBOR ir kitų finansavimo komponentų.
Viskas dabar priklauso nuo karo
Investuotojai ir ekonomistai vis daugiau dėmesio skiria tam, kiek ilgai išliks aukštos energijos kainos.
Jeigu konfliktas užsitęstų, naftos ir dujų kainos galėtų dar labiau spausti infliaciją. Tokiu atveju ECB gali būti priverstas išlaikyti griežtesnę pinigų politiką ilgiau.
Tačiau jei energetikos rinkos stabilizuotųsi, o infliacija pradėtų mažėti, spaudimas centriniam bankui kelti palūkanas susilpnėtų.
Todėl dabartinė situacija Europoje iš esmės priklauso ne tik nuo ekonominių rodiklių, bet ir nuo to, kas artimiausiais mėnesiais vyks Artimuosiuose Rytuose.
Kol kas aišku viena – karas su Iranu jau tapo problema ne tik geopolitikos žemėlapyje. Jo poveikį vis labiau jaučia ir Europos vartotojai, verslas bei paskolų turėtojai.
