Kamilė Lukauskytė
Augant geopolitiniam neapibrėžtumui, vis daugiau žmonių susimąsto ne tik apie maisto, vandens ar vaistų atsargas, bet ir apie finansinį pasirengimą. Kas nutiktų, jeigu krizės metu laikinai nebeveiktų bankomatai, sutriktų elektroniniai mokėjimai ar žmogus turėtų skubiai išvykti iš savo gyvenamosios vietos?
Lenkų ekonomistas ir finansų ekspertas Marcin Iwuć siūlo tokiam scenarijui iš anksto pasiruošti vadinamąjį „evakuacijos fondą“. Jis net įvardijo, kokio dydžio grynųjų rezervą pats laikytų lengvai pasiekiamą.
Ekonomistas įvardijo konkrečią sumą
M. Iwuć teigimu, krizės atveju pravartu turėti kelių tūkstančių Lenkijos zlotų vertės grynųjų rezervą. Tai sudarytų maždaug 460–690 eurų.
Ši suma, jo aiškinimu, turėtų būti skirta ne ilgalaikiam gyvenimui, o pirmosioms dienoms, jeigu dėl krizės reikėtų greitai persikelti į kitą vietą ar laikinai susidurti su sutrikusiais bankiniais atsiskaitymais.
Svarbu, kad tai nėra oficiali valstybės ar banko rekomendacija. Tai – konkretaus ekonomisto požiūris į asmeninį pasirengimą galimai ekstremaliai situacijai.
Be to, anksčiau M. Iwuć yra minėjęs ir gerokai didesnį savo asmeninį rezervą – apie 8 tūkst. zlotų, arba maždaug 1,8 tūkst. eurų. Jį jis vertino kaip kelioms dienoms reikalingą finansinį rezervą, jeigu tektų persikelti į kitą vietą.
Siūlo nelaikyti visko viena valiuta
Ekonomistas taip pat ragina nepriimti skubotų sprendimų ir dėl visų santaupų perkelimo į grynuosius ar vieną konkrečią valiutą.
Jo požiūriu, finansinis pasirengimas turėtų būti paremtas diversifikacija. Dalis lengvai pasiekiamų pinigų galėtų būti laikoma grynaisiais, o dalis – sąskaitose.
M. Iwuć tarp valiutų, kurias krizės atveju vertintų kaip praktiškas, mini eurą, JAV dolerį ir Šveicarijos franką.
Tačiau svarbiausia, anot jo, ne vien pati valiuta. Kur kas svarbiau, kad žmogus iš tiesų galėtų pinigus pasiekti tuo metu, kai jų prireiktų.
„Evakuacijos fondas“ – ne tik banknotai
M. Iwuć siūlomas pasirengimo modelis neapsiriboja namuose laikomais banknotais.
Jo įsivaizduojamą fondą sudarytų trys pagrindinės dalys: grynieji pinigai, sąskaita užsienio banke ir nedidelis fizinio aukso kiekis.
Užsienyje esančios sąskaitos idėja grindžiama paprastu principu – jeigu dėl krizės kiltų problemų su vietinėmis finansų institucijomis, alternatyvi prieiga prie lėšų galėtų būti naudinga.
Taip pat svarbu turėti banko kortelę, kuria būtų galima atsiskaityti užsienyje arba prireikus išsigryninti pinigų.
Ekonomistas tokio pasirengimo svarbą sieja ir su savo patirtimi prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje. Jo šeima tuomet priėmė iš Ukrainos atvykusių žmonių. Pasak jo, viena iš problemų buvo tai, kad šie žmonės iš pradžių negalėjo pasiekti Ukrainos bankuose laikytų santaupų.
Lietuvos ekspertai konkrečios sumos nenurodo
Svarbu atskirti M. Iwuć siūlomą asmeninį modelį nuo universalaus patarimo Lietuvos gyventojams.
Lietuvos banko atstovai anksčiau yra pabrėžę, kad nedidelis grynųjų rezervas nenumatytiems atvejams gali būti naudingas, tačiau didelių pinigų sumų laikyti namuose nerekomenduojama dėl vagystės, praradimo ar kitų rizikų.
Finansų ekspertai taip pat yra pabrėžę, kad atsargų dydis priklauso nuo konkretaus žmogaus ar šeimos išlaidų, todėl vienos visiems tinkamos sumos nėra.
Tai ypač svarbu vertinant pasirengimą ne tik karui, bet ir elektros, ryšio ar elektroninių atsiskaitymų sutrikimams.
Svarbiausia – nepanikuoti
M. Iwuć pagrindinė žinutė nėra raginimas skubiai išsiimti visas santaupas iš bankų.
Priešingai, jis perspėja nepriimti impulsyvių sprendimų: neparduoti ilgalaikių investicijų, nekilnojamojo turto ar visų santaupų nekeisti į vieną valiutą vien dėl baimės.
Jo siūlomas modelis paprastesnis – turėti tam tikrą likvidų rezervą, prie kurio būtų galima greitai prieiti, ir iš anksto apgalvoti, kaip būtų elgiamasi ekstremalios situacijos atveju.
Todėl keli šimtai eurų grynaisiais gali būti vertinami kaip trumpalaikis rezervas, o ne visų šeimos santaupų pakaitalas. Kiek konkrečiai jo reikia, priklauso nuo šeimos dydžio, būtinųjų išlaidų ir galimo scenarijaus.
