Kamilė Lukauskytė
Sekmadienį Lietuvą suneraminęs drono incidentas sukėlė ir politinį konfliktą. Buvęs krašto apsaugos ministras, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas negailėjo kritikos dabartiniam ministrui Robertui Kaunui. Pasak jo, Lietuva buvo vos per žingsnį nuo rimtų pasekmių, todėl valdžia privalo aiškiai pasakyti, kada šalies oro erdvė bus geriau apsaugota.
Kasčiūnas perspėjo, kad panašūs incidentai gali kartotis, o ateityje neatmetama ir didesnio masto dronų grėsmė.
„Jeigu dega stogas…“
Reaguodamas į sekmadienio įvykius, L. Kasčiūnas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė griežtą įrašą.
Politikas pareiškė, kad incidentas atskleidė rimtus Lietuvos oro gynybos iššūkius.
Jo teigimu, nors NATO naikintuvai buvo pakelti į orą, dėl sudėtingų oro sąlygų jiems nepavyko atpažinti skraidančio objekto.
Buvęs ministras tai pavadino dar viena pamoka valstybei.
„Jeigu dega stogas, gal pirmiausia juo ir reikėtų pasirūpinti?“ – retoriškai klausė L. Kasčiūnas.
Šiais žodžiais politikas ragino dabartinį krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną didžiausią dėmesį skirti oro gynybai.
Pasak L. Kasčiūno, nors krašto apsaugai skiriamos didelės lėšos, poreikių taip pat daug, todėl būtina aiškiai nustatyti svarbiausius prioritetus.
Reikalauja konkretaus plano
L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad vien pažadų stiprinti oro gynybą nebepakanka.
Jis paragino R. Kauną visuomenei ir Seimui pateikti konkretų darbų grafiką.
Politiko nuomone, žmonės turi žinoti, kada Lietuva galės bent minimaliai apsaugoti savo oro erdvę, gyventojus ir jų turtą nuo panašių grėsmių.
Kasčiūnas taip pat perspėjo, kad negalima atmesti platesnio masto dronų atakos regione galimybės.
Vis dėlto tai yra jo išsakytas rizikos vertinimas, o ne pranešimas apie nustatytą ar neišvengiamą būsimą ataką.
Buvusio ministro kritika nukreipta į oro gynybos stiprinimo tempą ir valstybės pasirengimą reaguoti į bepiločių orlaivių keliamą pavojų.
Sekmadienio rytą – nerimas šiaurės Lietuvoje
Spalio 18-osios rytą Lietuvos oro erdvėje buvo užfiksuotas neatpažintas skraidantis objektas.
Pirminiais duomenimis, jis galėjo patekti į Lietuvą iš Lenkijos pusės.
Reaguojant į situaciją, buvo pakelti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Tačiau dėl prastų meteorologinių sąlygų pilotams nepavyko tiksliai nustatyti, koks objektas skrido.
Vėliau radarų signalas dingo, o į galimą nukritimo vietą išvyko Lietuvos kariuomenės ir policijos pajėgos.
Po 7 valandos ryto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse buvo paskelbtas raudonas oro pavojus.
Gyventojams į telefonus išsiųsti perspėjimai, raginantys nedelsiant ieškoti saugios vietos.
Maždaug po valandos pavojus buvo atšauktas.
Pasvalio rajone rastos nuolaužos
Vėliau Pasvalio rajone, Juodžionių kaime, aptiktos galimos drono nuolaužos.
Į įvykio vietą atvyko Karo policija, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai ir kiti specialistai.
Teritorija buvo tikrinama ir iš oro, pasitelkus sraigtasparnį.
Policija taip pat sulaukė kelių dešimčių gyventojų skambučių dėl girdėtų sprogimo garsų.
Pranešta, kad galimos drono nuolaužos apgadino civilinį automobilį.
Laimei, žmonės nenukentėjo.
Šis incidentas parodė, kad net ir neatpažintas skraidantis objektas gali sukelti pavojų ant žemės esantiems žmonėms.
Tačiau kol kas nebuvo galutinai nustatyta, kokio tipo tai buvo objektas, kam jis priklausė ir kodėl nukrito Lietuvos teritorijoje.
Kaunas kreipėsi į Lenkiją
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad dėl incidento jau susisiekė su Lenkijos gynybos ministru.
Lietuva paprašė kaimyninės valstybės prisidėti prie tyrimo.
Pasak R. Kauno, pirminiai duomenys rodė, kad objektas galėjo įskristi iš Lenkijos teritorijos.
Ministras taip pat pripažino, kad jam kyla klausimų dėl oro pavojaus paskelbimo aplinkybių.
Jis nurodė pavedęs kariuomenei surinkti visą informaciją ir pateikti išsamią įvykių chronologiją.
Šie veiksmai rodo, kad incidento aplinkybės dar tikslinamos.
Ar Lietuva pasirengusi dronų grėsmei?
L. Kasčiūno kritika iškėlė platesnį klausimą – ar Lietuva pakankamai sparčiai stiprina savo oro gynybą?
NATO naikintuvai atlieka svarbų vaidmenį saugant Baltijos šalių oro erdvę, tačiau mažų bepiločių orlaivių aptikimas ir neutralizavimas kelia kitokių techninių iššūkių nei įprastų orlaivių stebėjimas.
Sudėtingos oro sąlygos gali dar labiau apsunkinti tokių objektų atpažinimą.
Todėl efektyviai apsaugai reikalingos ne tik naikintuvų pajėgos, bet ir tinkamos stebėjimo, perspėjimo bei kovos su dronais priemonės.
Kiek ir kokių pajėgumų Lietuvai dar trūksta, turi būti vertinama pagal kariuomenės planus ir konkrečius techninius duomenis.
Ginčas nesibaigė
Sekmadienio įvykiai sukėlė ne tik gyventojų nerimą, bet ir naują diskusiją dėl šalies gynybos prioritetų.
L. Kasčiūnas reikalauja aiškaus grafiko, kada bus sustiprinta oro erdvės apsauga.
R. Kaunas tuo metu siekia išsiaiškinti konkretaus incidento aplinkybes ir bendradarbiauja su Lenkijos institucijomis.
Šie uždaviniai susiję, tačiau nėra tapatūs: vienas skirtas ilgalaikiam gynybos stiprinimui, kitas – atsakymams apie sekmadienio įvykį.
Svarbiausia, kad šįkart pavyko išvengti žmonių sužalojimų. Tačiau Pasvalio rajone nukritusios nuolaužos ir paskelbtas oro pavojus dar kartą iškėlė klausimą, kaip Lietuva turėtų pasirengti panašiems incidentams ateityje.
