Kamilė Lukauskytė
Lietuvos kariuomenės stiprinimo planuose – nerimą kelianti žinia. Opozicijos konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad ambicingas tikslas iki 2030 metų visiškai išvystyti Lietuvos kariuomenės nacionalinę diviziją gali būti neįgyvendintas.
Pasak jo, tokią riziką rodo dabartinis ginkluotės įsigijimų tempas ir tai, kada realiai planuojama ją pristatyti Lietuvai.
Kasčiūnas: planas gali žlugti
L. Kasčiūnas teigė, kad vis drąsiau galima kalbėti apie galimą problemą – 2030 metais Lietuva gali neturėti viso operacinio pajėgumo divizijos, nors toks tikslas yra numatytas.
Politikas rėmėsi Valstybės kontrolės atliktu gynybos įsigijimų vertinimu.
„2030 metais tikslas turėti pilno operacinio pajėgumo Lietuvos diviziją gali būti nepasiektas“, – žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, ypač neramina įsigijimų tempai ir ginkluotės atvykimo grafikai.
Kritinis momentas – jau šių metų pabaiga
Konservatorių lyderis neatmeta, kad situaciją gali tekti įvertinti dar šiemet.
Pasak jo, 2026 metų pabaigoje Lietuvai gali tekti pripažinti, kad dabartinis planas nebus įgyvendintas pagal numatytą grafiką.
Tokiu atveju, jo teigimu, reikėtų iš naujo susėsti ir ieškoti sprendimų, kurie leistų pasiekti užsibrėžtą rezultatą.
„Ir čia yra kritiška“, – pabrėžė politikas.
Lietuvai reikia maždaug 20 tūkst. karių divizijos
Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija įkurta 2025 metais. Ją planuojama visiškai išvystyti iki 2030-ųjų.
Numatoma, kad divizijoje tarnaus apie 20 tūkst. karių.
Ją turėtų sudaryti trys Sausumos pajėgų brigados – „Geležinis Vilkas“, „Žemaitija“ ir „Aukštaitija“. Taip pat numatyti artilerijos ir inžinerijos pulkai bei žvalgybos batalionas.
Tai vienas svarbiausių Lietuvos gynybos stiprinimo projektų, kuriuo siekiama padidinti šalies gebėjimą atgrasyti potencialų agresorių.
Kas trukdo pasiekti tikslą?
Pagrindinis klausimas – ne vien karių skaičius.
Divizijai būtina tinkama ginkluotė, technika, amunicija, logistika, ryšių ir kitos sistemos. Todėl vien sprendimo sukurti diviziją nepakanka – būtina užtikrinti, kad visi jos elementai realiai būtų pasirengę veikti.
Būtent čia, pasak L. Kasčiūno, ir atsiranda rizika.
Jo vertinimu, dabartiniai ginkluotės pristatymo grafikai gali būti nesuderinami su 2030 metų ambicija.
Kasčiūnas paragino Vyriausybę veikti
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į finansavimo klausimą.
Jo teigimu, 2026 metais baigiasi Europos Sąjungos išlyga, leidžianti valstybėms gynybos reikmėms skolintis palankesnėmis sąlygomis.
L. Kasčiūnas ragina Vyriausybę kelti klausimą Europos Sąjungoje dėl šios galimybės pratęsimo.
Jis taip pat svarsto, kad Lietuva galėtų išnaudoti savo pirmininkavimą ES šiam klausimui spręsti.
Tikslas lieka 2030-ieji
Nepaisant išsakytų abejonių, oficialus siekis nesikeičia – Lietuvos nacionalinė divizija turėtų būti visiškai išvystyta iki 2030 metų.
Todėl dabar svarbiausia ne pats perspėjimas, o tai, ar Vyriausybė ir kariuomenė sugebės paspartinti procesus taip, kad ambicingas terminas nebūtų nukeltas.
L. Kasčiūno žodžiai – kol kas politinio vertinimo ir perspėjimo forma, o ne oficialus sprendimas, kad 2030 metų tikslas jau žlugo.
Tačiau jo iškelta problema aiški: jeigu ginkluotė neatvyks laiku, vien planuose numatytos divizijos gali neužtekti – Lietuvai reikės užtikrinti realų jos operacinį pajėgumą.
