2024 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad bibliotekos vadovei kolegė į palto kišenę įdėjo 150 eurų. Moteris buvo nuteista dėl piktnaudžiavimo, tuo metu jis buvo kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas. Nuteistajai buvo skirta 7,5 tūkst. eurų bauda.
„Pagal Lietuvos įstatymus ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, I. Tamašauskienė neįvykdė jokio nusikaltimo ir patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos įstatymus ne tik neteisingai, bet ir grubiai pažeidžiant Lietuvoje veikiančią teisę, kadangi, pagal Lietuvos apeliacinio teismo pripažintą faktą – I. Tamašauskienės 150 eurų konstatuotas pasisavinimas, kaip neteisėta veika ir tokių santykių reguliavimas yra ne iš baudžiamosios teisės šakos, o iš Administracinių nusižengimų teisės“, – Eltai teigė nuteistosios advokatas Gintautas Danišauskas.
Jis primena Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą – pagal šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentinį išaiškinimą, didelė neturtinė žala dėl veikų nesuderinamų su valstybės tarnyba – asmeniniais turtiniais interesais, atsiranda tik tuomet, jei pasisavinama suma viršija 250 MGL (12 500 eurų).
2025 m. kovą LAT konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino piktnaudžiavimo sudėties būtinąjį požymį – didelę žalą. Kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad M. Sinkevičiui per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra daug mažesnė nei kasacinio teismo praktikoje nurodoma didelė turtinė žala, kuri paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL (12 500 eurų).
Kasacinis teismas nutraukė „čekiukų” byloje nuteisto Jonavos mero bylą, konstatuodamas, kad tuomečio politiko veiksmai negalėjo užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pasisavintas lėšas jis grąžino. Politikui buvo inkriminuotas sukčiavimas, piktnaudžiavimas ir dokumentų klastojimas.
M. Sinkevičiaus byla susijusi su išmokomis už išlaidas, patirtas vykdant savivaldybės tarybos nario funkcijas. Prieš tai dviejų instancijų teismai konstatavo, kad ketverius metus lėšas savinęsis politikas siekė pasipelnyti ir diskreditavo savivaldybę, visus valstybės tarnautojus.
„Todėl situacijos, kai padaryti nedidelio pavojingumo nusižengimai kriminalizuojami kaltinant asmenį nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisingos, tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties“, – paskelbė žinomą politiką išteisinęs teismas.
„I. Tamašauskienės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl piktnaudžiavimo pagrindu yra neteisėtas Lietuvos teismų sprendimas, grubiausia forma pažeidžiantis Lietuvos teisę bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos atitinkamas normas“, – sako jos advokatas.
Moteris Strasbūro teismui taip pat skundžiasi dėl pažeistos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.
„Asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką, viešumo sąlygomis, teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. I .Tamašauskienės byla neišnagrinėta nei teisingai, nei nešališkai. Pagal Lietuvoje veikiančią teisę, I. Tamašauskienei turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis, kuris įtvirtina nuostatą, kad už 3 MGL (150 eurų) pasisavinimą skiriama administracinė nuobauda, nieko bendro neturinti su kriminaline bausme, su baudžiamąja atsakomybe bei baudžiamuoju įstatymu“, – sako advokatas.
EŽTT skundų iškart nagrinėti nesiima, sprendžia dėl kiekvieno skundo priėmimo.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
