Kamilė Lukauskytė
Artėjanti žiema Ukrainai gali tapti dar vienu itin sunkiu karo etapu. JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Vladimiras Putinas vis daugiau vilčių deda į masines tolimojo nuotolio atakas ir gali tikėtis, jog jų poveikis privers Ukrainą palūžti iki 2027 metų pavasario.
Tai nėra oficialiai Maskvos paskelbta kapituliacijos data. Kalbama apie ISW analitikų išvadą, paremtą pastarojo meto Rusijos veiksmais, Kremliaus pareiškimais ir diskusijomis Rusijos karinėje informacinėje erdvėje.
Analitikų vertinimu, Maskvos skaičiavimas gali būti gana paprastas: per žiemą smarkiai spausti Ukrainos energetikos bei kitą kritinę infrastruktūrą, išnaudoti oro gynybos raketų trūkumą ir taip mėginti pasiekti tai, ko Rusijos kariuomenei nepavyko pasiekti vien sausumos fronte.
Žiemos centre – ne vien fronto linija
ISW vertinimu, Rusijos požiūris į tai, kaip būtų galima pasiekti karo tikslus, gali keistis.
Analitikai rugsėjo 26 dieną rašė, kad 2026 metais pasiekti Ukrainos laimėjimai mūšio lauke galėjo paskatinti V. Putiną peržiūrėti savo „pergalės teoriją“ ir daugiau dėmesio skirti tolimojo nuotolio smūgiams.
Tai reikštų, kad viena svarbiausių būsimos žiemos kovų vyktų ne tik apkasuose.
Rusijai itin svarbūs tampa raketų ir dronų smūgiai prieš Ukrainos užnugarį.
Tikisi išnaudoti dvi Ukrainos silpnybes
ISW išskiria du veiksnius, kuriais gali remtis Maskvos skaičiavimai.
Pirmasis – naujesnių reaktyvinių „Geran“ tipo dronų panaudojimas dideliais kiekiais ir Ukrainos galimybės juos numušti.
Antrasis – „Patriot“ sistemoms skirtų raketų, būtinų ginantis nuo balistinių raketų, prieinamumas.
Analitikų vertinimu, Rusijos strategija paremta prielaida, kad Ukraina 2026–2027 metų žiemą neturės pakankamai galimybių perimti dalies tokių taikinių, o energetikos bei kita kritinė infrastruktūra neatlaikys kelis mėnesius trunkančio intensyvaus spaudimo.
Tačiau tai yra Maskvai priskiriama prielaida, o ne patvirtintas būsimas rezultatas. ISW taip pat pažymi, kad Ukraina kuria atsakomąsias priemones prieš naujus dronus, nors kol kas neaišku, kaip greitai jas pavyks panaudoti pakankamai dideliu mastu.
Putinas pasiuntė dar vieną signalą
Analitikų dėmesį patraukė ir rugsėjo 25 dieną V. Putino pasakyti žodžiai.
Rusijos prezidentas pareiškė, kad Ukraina turi „pajusti“ Rusijos vadinamuosius atsakomuosius smūgius.
ISW tai vertina kaip signalą, kad Maskva gali ketinti intensyvinti smūgių kampaniją artėjant žiemai – panašią taktiką Rusija naudojo ir ankstesniais karo metais.
Kiti pranešimai taip pat rodo, kad energetikos infrastruktūra Maskvos skaičiavimuose išlieka svarbi. Rugsėjį skelbta, kad Rusija nerodė susidomėjimo susitarimu dėl energetikos objektų neliečiamumo prieš žiemą.
Kodėl minima būtent 2027 metų pradžia?
Čia atsiranda viena įdomiausių ISW analizės dalių.
Su Kremliumi siejamas Rusijos karinis tinklaraštininkas rugsėjo 27 dieną pažymėjo, kad strategija, paremta intensyviais tolimojo nuotolio smūgiais, yra brangi ir negali būti tęsiama neribotai.
Ypač todėl, kad ir Ukraina intensyvina savo tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusijos teritorijoje esančius objektus.
ISW iš to daro išvadą, kad V. Putinas greičiausiai nesitiki tokios kampanijos tęsti be galo. Analitikų vertinimu, jo skaičiavimas gali būti orientuotas į rezultatą dar šią žiemą – iki 2027 metų pavasario.
Ant stalo gali būti ir daug nepopuliaresnis sprendimas
Yra dar viena svarbi šios strategijos dalis – mobilizacija.
Tas pats su Kremliumi siejamas karinis tinklaraštininkas teigė, kad smogiamųjų ginklų arsenalo didinimas Rusijai ekonominiu, kariniu ir socialiniu požiūriu gali būti pigesnis nei dar viena didelio masto mobilizacija.
ISW svarsto, kad V. Putinas gali norėti atidėti tokį politiškai jautrų sprendimą ir pirmiausia patikrinti, ar masinių tolimojo nuotolio atakų pakaks Maskvos tikslams pasiekti.
Tačiau dideli Rusijos kariuomenės nuostoliai fronte gali šį skaičiavimą pakeisti. Analitikai neatmeta, kad karių poreikis gali didinti spaudimą Kremliui priimti naujus sprendimus dėl pajėgų papildymo.
Ukraina tuo metu smogia atgal
Maskvos skaičiavimus komplikuoja ir Ukrainos veiksmai.
ISW pastarosiomis savaitėmis fiksavo intensyvėjančią Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos objektus, įskaitant naftos infrastruktūrą. Rugsėjo 19–20 dienomis Ukrainos pajėgos surengė itin didelę kombinuotą raketų ir dronų ataką prieš strateginius taikinius Maskvos srityje.
Tai reiškia, kad žiemos spaudimas nėra vienpusis.
Kuo daugiau resursų Rusijai reikia savo objektams apsaugoti ir kuo didesnę ekonominę žalą sukelia Ukrainos smūgiai, tuo brangesnė gali tapti ir pačios Maskvos pasirinkta ilgalaikė strategija.
Ar Ukraina iš tiesų gali būti priversta pasiduoti?
Šito šiuo metu niekas negali patvirtinti.
Svarbiausia atskirti Rusijai priskiriamą tikslą nuo realaus karo rezultato.
ISW analizė rodo, kokiu skaičiavimu, instituto vertinimu, gali vadovautis V. Putinas: intensyvūs smūgiai, spaudimas energetikai, oro gynybos išsekimas ir viltis, kad Ukrainos atsparumas per žiemą neatlaikys. Tačiau pati analizė nėra įrodymas, kad toks planas suveiks.
Todėl 2027 metų pavasaris nėra nustatyta Ukrainos kapituliacijos data.
Tai terminas, kurį ISW išskiria analizuodamas dabartinę Kremliaus strategiją.
Būtent dėl to artėjanti 2026–2027 metų žiema gali tapti itin svarbi: ji parodys, ar Rusijai pavyks išlaikyti brangią smūgių kampaniją, ar Ukraina sugebės apsaugoti ir atkurti savo infrastruktūrą bei sustiprinti oro gynybą.
O kartu – ar Maskvos skaičiavimas, kad Ukrainą galima palaužti per vieną žiemą, apskritai turėjo realų pagrindą.
