Kamilė Lukauskytė
JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimas Ukrainai nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sulaukė itin greitos Maskvos reakcijos. Kremlius pareiškimą pasitiko palankiai, tačiau vienas svarbus klausimas liko be atsakymo – ar pati Rusija būtų pasirengusi atsisakyti smūgių Ukrainos energetikos objektams.
Tai paaiškėjo po Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo komentarų. Jis pareiškė, kad bet kokį raginimą Kyjivui nutraukti atakas prieš ekonominę infrastruktūrą galima tik sveikinti.
Kremlius iškart pasinaudojo proga
D. Trumpas rugsėjo 13 dieną pareiškė, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas prisideda prie degalų, ypač dyzelino, kainų augimo.
JAV prezidentas paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nutraukti tokius smūgius. Pasak D. Trumpo, Rusijos naftos perdirbimo įmonės patiria Ukrainos atakas, o dėl to esą kyla problemų degalų rinkoje.
Maskvai tokia žinia buvo itin palanki.
Kremliaus atstovas D. Peskovas pareiškė, kad Rusija palaiko tokius raginimus ir norėtų, jog Ukraina nustotų atakuoti Rusijos dyzelino gamybos objektus.
„Bet kokį raginimą Kyjivo režimui nutraukti smūgius civilinei ekonominei infrastruktūrai galima tik sveikinti“, – pareiškė jis.
Tačiau vienas klausimas Peskovui nepatiko
Žurnalistai Kremliaus atstovo paklausė to, kas šioje istorijoje gali būti svarbiausia: jeigu Ukraina sutiktų su D. Trumpo raginimu, ar Rusija taip pat sustabdytų smūgius Ukrainos energetikos ir ekonominei infrastruktūrai?
D. Peskovas aiškaus atsakymo nepateikė.
Tai reiškia, kad Maskva viešai pasveikino JAV prezidento raginimą Ukrainai, tačiau neįsipareigojo atlikti analogiško žingsnio.
Tuo pat metu Kremliaus atstovas pareiškė, kad Rusija esą ir toliau stiprina savo pozicijas karo Ukrainoje zonoje ir nuosekliai siekia savo tikslų.
Ukraina smūgius Rusijai pavertė svarbia karo dalimi
Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą pastaraisiais mėnesiais tapo viena svarbiausių Kyjivo tolimojo nuotolio smūgių kampanijos dalių.
Ukraina siekia ne tik naikinti karinę infrastruktūrą, bet ir daryti spaudimą Rusijos ekonomikai. Naftos perdirbimo gamyklų veiklos sutrikimai gali paveikti degalų tiekimą šalies viduje ir didinti spaudimą Maskvai.
Rugpjūtį Rusijos naftos perdirbimo gamyklos patyrė ypač didelę Ukrainos atakų bangą. TV3 skelbia, kad dėl sistemingų smūgių analitikai prognozuoja ilgalaikį Rusijos naftos perdirbimo pramonės nuosmukį.
Smūgiai jau atsiliepia Rusijos naftos pramonei
Situacija tapo tokia rimta, kad Tarptautinė energetikos agentūra sumažino Rusijos naftos perdirbimo apimčių prognozę artimiausiems pusantrų metų.
Prognozuojama, kad perdirbimo apimtys gali siekti apie 4 mln. barelių per dieną – maždaug 30 proc. mažiau nei prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą fiksuotas lygis.
Todėl D. Trumpo raginimas Ukrainai atsisakyti smūgių Rusijos naftos objektams Maskvai yra itin naudingas.
Tačiau kol kas nėra jokio viešo Rusijos įsipareigojimo atsakyti tuo pačiu.
Ar tai gali pakeisti karo eigą?
D. Trumpo pozicija gali tapti svarbiu veiksniu tolesnėse diskusijose dėl karo Ukrainoje. JAV prezidentas akcentuoja degalų kainas ir galimą platesnį poveikį energetikos rinkai, o Ukraina savo ruožtu siekia smūgiais Rusijos infrastruktūrai mažinti Kremliaus galimybes tęsti karą.
Todėl dabar pagrindinis klausimas – ar Vašingtono spaudimas Kyjivui virs konkrečiu susitarimu, ar Ukraina toliau laikysis savo taktikos.
Kol kas Kremlius savo poziciją išsakė labai aiškiai: Ukrainos smūgių Rusijos naftos pramonei nutraukimą Maskva pasveikintų. Tačiau pažado sustabdyti savo smūgius Ukrainos infrastruktūrai Rusija kol kas nepateikė.
