Kamilė Lukauskytė
Karui Ukrainoje tęsiantis ketvirtus metus, iš Kremliaus vėl sklinda signalai apie galimą susitarimą. Tačiau už optimistiškai skambančių pareiškimų kol kas slypi kur kas daugiau neatsakytų klausimų nei realių ženklų, kad taikos procesas iš tiesų pajudėjo iš vietos.
Naujausia žinutė nuskambėjo po Donaldo Trumpo pokalbio su Vladimiru Putinu. JAV prezidentas pareiškė manantis, kad Rusijos vadovas nori susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje. Tuo pat metu Kremlius pateikė savo versiją apie pokalbį ir tai, ką esą reikėtų daryti, kad karo veiksmai galėtų greičiau baigtis.
Trumpas prabilo apie Putino norą susitarti
Donaldas Trumpas po pokalbio telefonu su Vladimiru Putinu sakė, kad abu lyderiai gerai pasikalbėjo. Pasak jo, Rusijos prezidentas esą nori pasiekti susitarimą dėl Ukrainos.
„Jei Zelenskis nori sudaryti susitarimą, tai būtų labai gerai“, – sakė Trumpas, taip pat neatmetęs galimybės ateityje susitikti ne tik su Putinu, bet ir dalyvauti platesniame JAV, Rusijos bei Ukrainos dialoge.
Vis dėlto JAV prezidentas kartu įvardijo ir vieną didžiausių problemų. Jo vertinimu, Vladimirui Putinui ir Volodymyrui Zelenskiui itin sunku rasti bendrą kalbą, o jų tarpusavio priešiškumas esą tampa viena iš kliūčių susitarimui.
Tai reiškia, kad vien politinių pareiškimų neužtenka. Net jeigu Vašingtonas mato galimybę atnaujinti aukščiausio lygio kontaktus, tam būtinas ir Maskvos, ir Kyjivo pasirengimas konkrečioms deryboms.
Kremlius taip pat pasiuntė savo signalą
Kremliaus atstovai po pokalbio akcentavo, kad Putinas Trumpui pateikė savo vertinimą apie situaciją fronte ir paaiškino, ką, Rusijos vadovybės manymu, JAV galėtų padaryti, kad karo veiksmai būtų nutraukti greičiau.
Kremlius taip pat teigė, kad Putinas patikino Trumpą neturintis „agresyvių planų“ Europos atžvilgiu.
Tokie pareiškimai Vakarų šalyse vertinami atsargiai. Rusijos vadovybės vieši signalai apie pasirengimą taikai iki šiol nebūtinai reiškė, kad Maskva pasirengusi atsisakyti savo politinių ir teritorinių reikalavimų.
Todėl vien tai, kad Kremlius kalba apie galimą susitarimą, savaime dar nereiškia, jog artėja tikros paliaubos.
Diplomatinis kanalas vis dar neužsidarė
Svarbus faktas – pastaruoju metu Vašingtonas aktyviai bando išlaikyti diplomatinį kanalą. JAV derybininkai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris lankėsi tiek Maskvoje, tiek Kyjive. Vis dėlto apie reikšmingą proveržį, kuris realiai pakeistų padėtį mūšio lauke ar atvertų kelią taikos susitarimui, kol kas nepranešama.
Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl naujausi Kremliaus pareiškimai vertinami ne kaip taikos pradžia, o kaip dar vienas signalas, kad diplomatinis žaidimas tęsiasi.
Maskva gali norėti parodyti, kad yra pasirengusi kalbėtis, tačiau kartu siekti, kad būtent Vašingtonas darytų spaudimą Ukrainai. Kyjivui tuo metu svarbiausia išlieka ne abstraktus „susitarimas“, o tokios sąlygos, kurios užtikrintų Ukrainos saugumą ir neleistų karui tiesiog persikelti į ateitį.
Ar tai gali tapti naujo susitikimo pradžia?
Trumpas neatmetė galimybės, kad ateityje galėtų įvykti aukščiausio lygio susitikimas. Tokiu atveju būtų galima kalbėti apie gerokai svarbesnį diplomatijos etapą.
Tačiau kol kas nėra patvirtinta, kad toks susitikimas jau suplanuotas ar kad Putinas ir Zelenskis artėja prie tiesioginio pokalbio.
Karas Ukrainoje tęsiasi nuo 2022 metų vasario, o ankstesni bandymai pasiekti susitarimą parodė, kad kelias nuo viešų pareiškimų iki konkrečių dokumentų gali būti itin ilgas.
Todėl dabartinę Kremliaus žinutę verta vertinti atsargiai. Ji rodo, kad diplomatiniai kanalai tebėra gyvi, tačiau kol kas nėra aiškaus atsakymo į svarbiausią klausimą – ar Maskva pasirengusi realiam kompromisui, o ne tik naujam politiniam manevrui?
Būtent nuo atsakymo į šį klausimą priklausys, ar naujausi Putino ir Trumpo kontaktai taps dar vienu trumpu informaciniu blyksniu, ar iš tiesų pirmu žingsniu link naujo bandymo užbaigti karą.
