Kamilė Lukauskytė
Prieš penkerius metus Rusija tikino, kad prie Ukrainos sienų telkiami kariai tėra įprastų pratybų dalis. Po kelių mėnesių prasidėjo plataus masto invazija. Dabar Europoje vėl girdimi grasinimai, fiksuojamos diversijos ir kalbama apie galimus Rusijos bandymus išbandyti NATO gynybą. Ar istorija kartojasi?
Ypatingą susirūpinimą sukėlė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ publikacija, kurioje buvo svarstoma apie karinį smūgį Lietuvai, net panaudojant branduolinį ginklą. Nors tekstas netrukus dingo, klausimų liko gerokai daugiau nei atsakymų.
Prieš invaziją viskas prasidėjo nuo pratybų
2021 metų pavasarį Ukraina pradėjo skelbti apie neįprastą Rusijos kariuomenės telkimą prie savo sienų.
Balandžio pradžioje Ukrainos kariuomenės vadovybė pranešė apie dešimtis bataliono taktinių grupių, sutelktų netoli rytinių šalies regionų ir Rusijos okupuotame Kryme.
Kalbėta apie maždaug 20–25 tūkstančius karių.
Rusijos gynybos ministerija neslėpė, kad pajėgos perkeliamos, tačiau aiškino, jog vyksta planiniai kariuomenės patikrinimai.
Tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu tvirtino, kad veiksmai yra atsakas į NATO aktyvumą.
Po kelių savaičių Maskva paskelbė apie dalies pajėgų atitraukimą.
Tai galėjo sudaryti įspūdį, kad įtampa slūgsta.
Tačiau vėliau paaiškėjo, jog karinės technikos dalis liko netoli Ukrainos, o rudenį Rusija pradėjo naują pajėgų telkimo etapą.
Rudenį pasirodė dar rimtesni ženklai
2021 metų spalį ir lapkritį Vakarų žvalgybos tarnybos bei nepriklausomi analitikai pradėjo fiksuoti vis didesnį Rusijos kariuomenės judėjimą.
Prie Ukrainos buvo gabenami tankai, šarvuočiai, artilerija ir kita karinė technika.
Vakarų valstybės perspėjo, kad Rusija gali ruoštis didelio masto puolimui.
Maskva tokius įtarimus neigė.
Kremlius kartojo, kad Rusija turi teisę judinti savo kariuomenę savo teritorijoje ir niekam nekelia grėsmės.
Tačiau kariuomenės telkimas vyko kartu su vis griežtesne politine retorika.
Gruodį Rusija pateikė Jungtinėms Valstijoms ir NATO reikalavimus, tarp kurių buvo ir siekis užkirsti kelią tolesnei Aljanso plėtrai.
Taip pat reikalauta riboti NATO karinę veiklą Ukrainoje bei Rytų Europoje.
Po dviejų mėnesių, 2022 metų vasario 24 dieną, Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Dabar grasinimai nukreipti ir į Lietuvą
2026 metų rudenį Europoje vėl daugėja diskusijų apie Rusijos keliamą karinę grėsmę.
Vienu ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių tapo Rusijos valstybinės agentūros „RIA Novosti“ paskelbtas straipsnis apie galimą naują karinę operaciją.
Jo autorius Aleksandras Nosovičius svarstė apie galimus smūgius Lietuvai.
Publikacijoje net buvo užsiminta apie raketų su branduoliniais užtaisais panaudojimą.
Tekstas po kelių valandų buvo pašalintas, tačiau jo turinys spėjo sulaukti dėmesio Lietuvoje.
Lietuvos kariuomenė į šiuos pareiškimus reagavo pabrėždama, kad Rusijos bandymai bauginti kaimynines valstybes nėra naujiena.
Kariuomenės vertinimu, vien dėl propagandinio straipsnio papildomų veiksmų imtis nereikia.
Tai svarbus skirtumas: grasinanti publikacija nėra įrodymas, kad jau priimtas sprendimas pulti Lietuvą.
Pratybos prie Lietuvos sienų – dar vienas signalas
Šių metų rugsėjį Baltarusija surengė keturias dienas trukusias karines pratybas netoli Lietuvos ir Lenkijos sienų.
Jose buvo treniruojamasi saugoti sieną, kovoti su diversinėmis grupėmis ir gintis nuo bepiločių orlaivių.
Dalis manevrų vyko netoli strategiškai svarbaus Suvalkų koridoriaus.
Tai Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuriuo Baltijos valstybės sausuma susisiekia su kitomis NATO narėmis.
Baltarusijos gynybos ministerija pratybas vadino gynybinėmis.
Tuo pat metu Rusijos Kaliningrado srityje taip pat vyko kariniai mokymai. Rugpjūtį Baltijos laivyno raketiniai daliniai treniravosi smogti jūriniams taikiniams.
Tačiau vien pratybų faktas neleidžia daryti išvados, kad rengiamas puolimas.
Ekspertams svarbu ne tik tai, kiek karių dalyvauja mokymuose, bet ir ar po jų pajėgos grįžta į nuolatines dislokacijos vietas, ar kaupiami šaudmenys, kuras ir medicininės atsargos.
Europoje daugėja įtariamų diversijų
Dar viena paralelė su 2021 metais – pranešimai apie slaptas operacijas.
Prieš invaziją Ukrainos saugumo tarnyba skelbė apie išaiškintus Rusijos agentų tinklus ir mėginimus rengti diversijas.
2026 metais panašūs įtarimai keliami jau įvairiose Europos valstybėse.
Estijos valdžia rugsėjį pareiškė, kad rugpjūtį Taline įvykdytas gynybos bendrovės „Milrem Robotics“ pastato padegimas buvo užsakytas Rusijos specialiųjų tarnybų.
Lenkijoje tiriamas išpuolis prieš palydovinio ryšio „Starlink“ infrastruktūrą.
Vokietijoje pareigūnai tyrė incidentą, kai dronas su sprogmenimis atsitrenkė į Ukrainos krovininį lėktuvą.
Šių incidentų tyrimų stadijos skiriasi, todėl ne visais atvejais Rusijos atsakomybė yra galutinai teisiškai nustatyta.
Vis dėlto saugumo specialistai perspėja, kad tokie veiksmai gali būti skirti trikdyti karinę ir civilinę infrastruktūrą bei didinti įtampą.
Analitikai perspėja: kitas puolimas gali atrodyti kitaip
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai atkreipia dėmesį į svarbų skirtumą tarp 2021 metų ir dabartinės situacijos.
Tuomet Rusija rengėsi didelio masto invazijai į Ukrainą, todėl prie sienų telkė didžiules pajėgas.
Galimos operacijos prieš NATO valstybę pobūdis galėtų būti visai kitoks.
Pavyzdžiui, nedidelio masto provokacijai ar ribotam kariniam incidentui nebūtinai reikėtų dešimčių tūkstančių karių.
Todėl analitikai ragina stebėti ir mažesnius karinių dalinių išsidėstymo, sudėties bei aprūpinimo pokyčius.
Kartu būtina nepainioti galimų scenarijų su patvirtintais planais.
Viešai žinomi duomenys šiuo metu neįrodo, kad Rusija būtų priėmusi sprendimą pulti Lietuvą ar kitą NATO valstybę.
Kremlius vėl neigia agresyvius planus
2021 metų pabaigoje Rusijos pareigūnai kartojo, kad nesiruošia pulti Ukrainos.
Po kelių mėnesių šiuos pareiškimus paneigė Rusijos kariuomenės veiksmai.
2026 metais Maskva taip pat neigia planus pulti NATO šalis.
Rugsėjo pradžioje Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško pareiškė, kad Maskva neturi priežasčių pradėti karą su Aljansu.
Kartu jis kaltino Vakarus besirengiant kariniam susidūrimui su Rusija.
NATO savo ruožtu Rusiją įvardija kaip ilgalaikę grėsmę euroatlantiniam saugumui ir stiprina rytinio flango gynybą.
Šie prieštaringi pareiškimai rodo didelę įtampą, tačiau savaime neatskleidžia būsimų karinių sprendimų.
Ar Europai gresia naujas karas?
2021 metų patirtis parodė, kad pasirengimo agresijai ženklai gali būti matomi iš anksto, net jei juos lydi oficialūs neigimai.
Tačiau dabartinė padėtis nėra tapati anuometei.
Ukraina prieš plataus masto invaziją nebuvo NATO narė. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija priklauso Aljansui, kurio kolektyvinės gynybos įsipareigojimai iš esmės keičia galimo konflikto aplinkybes.
Be to, Rusijos kariuomenė tebėra įsitraukusi į karą Ukrainoje.
Todėl vertinant grėsmes svarbu atskirti propagandinius grasinimus, hibridines operacijas ir konkrečius karinio pasirengimo požymius.
Svarbiausia 2021 metų pamoka – ne kiekvienas kariuomenės judėjimas reiškia artėjantį karą, tačiau ignoruoti nuosekliai besikaupiančių perspėjimo ženklų taip pat negalima.
Europai dabar tenka sudėtinga užduotis: stiprinti gynybą, atidžiai stebėti Rusijos veiksmus ir kartu nepasiduoti panikai, kurią gali skatinti grasinanti Kremliaus retorika.
Pranešti apie reikšmingus naujus Rusijos karinės grėsmės NATO požymius
