Lietuvoje civilinės saugos pasirengimas vis dar turi spragų: dalis gyventojų nežino, kur slėptis pavojaus atveju, priedangos ne visiems lengvai pasiekiamos, o ekstremalių situacijų žinios dažnai prisimenamos tik nuskambėjus perspėjimo signalui. Specialistai pabrėžia – valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvieno žmogaus pasiruošimo. Kaip pasiruošti?
Vilnius oro pavojaus metu: gyventojai slėpėsi priedangose (nuotr. Roberto Riabovo)
Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Ieva Dirmaitė.
Tik 3 iš 10 gyventojų pasiruošę ekstremalioms situacijoms
Gerbiama Ieva, ar Lietuvos visuomenė išlaikė šį pasiruošimo egzaminą?
I. Dirmaitė: Norėčiau pradėti nuo statistikos, kurią Lietuvos Raudonojo Kryžiaus prašymu atlikome pernai rudenį, ir ji nėra įkvepianti. Tik 3 iš 10 gyventojų jaučiasi pasiruošę ekstremalioms situacijoms – tai yra tikrai nedidelis skaičius.
Mūsų misija yra siekti, kad kuo daugiau piliečių būtų pasiruošę, įgytų kuo daugiau pasirengimo, tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių. Vadinkime tai pratybomis su gera pabaiga, bet jos daug kam parodė, kur reikia pasitempti ir kokius namų darbus dar reikia padaryti. Tą matėme tą patį trečiadienį, kai stipriai išaugo gyventojų poreikis pastiprinti savo žinias.
Mes greitai ir operatyviai suorganizavome nuotolinę konferenciją, skirtą civilinės saugos žinioms ir įgūdžiams pastiprinti. Joje, kaip ir įprasta mūsų civilinės saugos ekskursijose, perėjome per 5 žingsnių programą: 72 valandų principus, 2-jų sienų taisyklę, išvykimo krepšio turinį, šeimos planą – visą bazę. Per labai trumpą laiką užsiregistravo ir dalyvavo virš 600 žmonių. Matome, kad susidūrę su situacija, žmonės tikrai ieško būdų savo žinių spragas užpildyti.
Tą mes darome ir kitais veiksmais, pavyzdžiui, civilinės saugos ekskursijomis. Su kolegomis kalbėjome, kad labai savu laiku, kovo mėnesį, pradėjome didžiulį nacionalinį projektą su nacionaliniu transliuotoju „Esminis testas“, balandį skatinome gyventojus registruotis į civilinės saugos ekskursijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o gegužę šią iniciatyvą tęsiame.
Per 2 mėnesius registravosi ir jose apsilankė virš 10 tūkst. gyventojų. Manau, tai iškalbingas skaičius, palyginus su praėjusiais metais, kai turėjome praktiškai trigubai mažesnius skaičius. Aplinkybės visada skatina mus veikti, tačiau labai norėtųsi, kad pradėtume galvoti, ką dar turime padaryti, ne tik tada, kai nutinka pavojaus signalas ar nelaimė.
Šis įvykis buvo signalas visiems dar kartą pabusti ir pagalvoti, kiek esame pasiruošę ir kaip visuomenė, ir kaip valstybė. Kuo piliečiai labiau pasiruošę, tuo valstybė yra atsparesnė.
Specialistai primena 72 valandų taisyklę
Žmonės dažnai maišo – kas yra priedanga, o kas slėptuvė. Galbūt galite paaiškinti, kuo iš esmės skiriasi šie statiniai?
I. Dirmaitė: Esminis skirtumas yra tas, kad Lietuvoje mes neturime daug slėptuvių. Turime priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių tinklą, kurių funkcijos skiriasi. Priedangos yra skirtos trumpalaikei apsaugai nuo oro pavojaus, dažniausiai iki kelių valandų. Kolektyvinės apsaugos statiniai skirti ilgesniam laikui, tačiau paprastai viską remiame į 72 valandų taisyklę – per šias 3 paras žmogus turi gebėti pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais. Šaltinių, padedančių pasiruošti, tikrai pakanka, tai ir svetainė „LT72“, vilniečiams sukurta programa, yra ir kitų iniciatyvų. Svarbiausia – norėti pasidaryti.
Po praėjusios savaitės įvykių labai išaugo klausimų apie priedangas skaičius. Staiga žodis tapo labai aktualus, įgijo realią apsaugos prasmę. Kitas labai svarbus momentas yra pirmoji psichologinė pagalba.
Pati buvau priedangoje su kolegomis iš didžiulio biuro pastato ir mačiau, kad ta emocinė pagalba yra labai svarbi. Prasidėjo nerimas, pradiniai panikos bruožai. Labai svarbu pirmiausia pačiam nusiraminti, pasižiūrėti, kas yra aplinkui, ir tapti tuo nuraminimu kitiems, kuo mes esame ramesni, kuo racionaliau žinome 3 esminius žingsnius, ką daryti, tuo labiau padedame tarnyboms geriau veikti ir patys išvengiame daugiau žalos rimtesnio atvejo metu.
Kodėl svarbi 2 sienų taisyklė
Paaiškėjo, kad vis dėlto nemažai kam nėra taip arti priedangos. Ką tokiu atveju reikia daryti ir ko ieškoti?
I. Dirmaitė: Gali pasitaikyti, kad esate kažkur mieste, atviroje aplinkoje. Reikia ieškoti, ar yra garažas, ar požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Svarbiausia vengti langų, nes nuo sprogimo bangos dūžtantis stiklas gali padaryti labai daug žalos sveikatai ir gyvybei – būtina atsitraukti nuo langų.
Taip pat svarbi 2-jų sienų taisyklė – nuo lauko jus turi skirti bent 2 tvirtos sienos. Buvo klausimų, ar tinka buto sienos, tai buto sienos ne visada būna storos, todėl reikia įvertinti atidumą – pavyzdžiui, koridorius gali būti tinkama vieta. Svarbiausia, kad atstumas nuo lauko būtų kuo didesnis, rūsys taip pat neretai gali atlikti priedangos funkciją.
Visą „Dienos pjūvio“ įrašą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
