Kamilė Lukauskytė
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas Baltijos šalims pasiūlė pasinaudoti tuo, ką Ukraina išmoko per karą su Rusija. Jo žinutė gana tiesi: jeigu Lietuva, Latvija ir Estija nenori kada nors susidurti su Rusija vienos, jos turėtų ne tiek kopijuoti Ukrainos gynybos modelį, kiek iš anksto perimti jau sukauptą Ukrainos karinę patirtį.
Pasak Budanovo, tai leistų Baltijos valstybėms taupyti ne tik pinigus, bet ir žmonių gyvybes.
„Saugokite savo kraują ir pinigus“
Budanovas šią mintį išsakė kalbėdamas su „Euronews“, atsakydamas į klausimą apie galimą Rusijos puolimą prieš Baltijos šalis.
Ukrainos pareigūnas pabrėžė, kad tokia grėsmė kol kas yra potenciali, tačiau Baltijos valstybės turėtų rimtai vertinti Ukrainos patirtį. Jo teigimu, šiandien pasaulyje vargu ar yra kita valstybė, sukaupusi tiek realios šiuolaikinio karo patirties, kiek Ukraina.
Todėl, jo manymu, Lietuvai, Latvijai ir Estijai nereikėtų laukti, kol panašios grėsmės taps realybe jų teritorijoje.
Budanovo siūlymo esmė – bendradarbiauti su Ukraina ir perimti jos sukauptas žinias dar taikos metu.
Ukraina nori dalytis tuo, ką išmoko fronte
Karas Ukrainoje iš esmės pakeitė šiuolaikinio mūšio supratimą.
Dronai tapo viena svarbiausių ginklų rūšių, sparčiai vystomos elektroninės kovos priemonės, žvalgybos sistemos, dirbtinis intelektas ir nauji būdai greitai aptikti bei sunaikinti priešo techniką.
Ukrainos kariuomenė šias technologijas ne tik išbandė laboratorijose – ji jas naudoja realiame kare. Todėl Kyjivas gali perduoti Baltijos valstybėms praktines žinias, kurioms kitomis sąlygomis prireiktų metų.
Budanovas tikina, kad Ukraina yra pasirengusi šia patirtimi dalytis su Europa.
„Jeigu nenorite turėti reikalų su Rusija – turėkite reikalų su mumis“
Budanovo pareiškime nuskambėjo ir itin ryški frazė, kurią jau cituoja užsienio žiniasklaida.
Jis paragino Baltijos šalis, užuot laukus galimo konflikto su Maskva, iš anksto bendradarbiauti su Ukraina.
Tokio bendradarbiavimo kaina, pasak jo, būtų nepalyginamai mažesnė nei bandymas išmokti tas pačias pamokas jau prasidėjus karui.
Ukrainos pareigūnas savo patirtį apibūdino kaip labai brangią – ne tik finansine prasme, bet ir žmonių gyvybėmis. Būtent todėl Baltijos valstybės esą turėtų iš jos pasimokyti dabar, o ne tada, kai tektų mokėti tokią pačią kainą.
Baltijos šalims tai ypač aktualu
Lietuva, Latvija ir Estija yra tarp NATO valstybių, kurios dėl geografinės padėties ypatingą dėmesį skiria Rusijos keliamai grėsmei.
Pastaraisiais metais Baltijos regione stiprinama oro gynyba, didinamos nacionalinės kariuomenės, plečiamas sąjungininkų pajėgų buvimas ir kuriamos naujos priemonės kovai su bepiločiais orlaiviais.
Tačiau Ukrainos patirtis rodo, kad vien tradicinių ginklų gali nepakakti. Šiuolaikiniame kare itin svarbūs tapo gebėjimas greitai aptikti grėsmę, perduoti informaciją daliniams ir per trumpiausią laiką priimti sprendimą.
Būtent šioje srityje Ukraina turi sukaupusi didžiulę praktinę patirtį.
Rusijos planai Baltijos šalims – atskira diskusija
Budanovo pareiškimas nereiškia, kad Rusija būtinai puls Baltijos valstybes ar kad toks puolimas yra neišvengiamas.
Anksčiau jis yra teigęs, kad Maskva turi planų dėl Baltijos valstybių, o Lietuva, Latvija ir Estija galėtų būti tarp pirmųjų galimų Rusijos taikinių. Tačiau tokie vertinimai yra Ukrainos žvalgybos ir pareigūnų perspėjimai, o ne patvirtintas būsimo karo scenarijus.
Todėl naujausias Budanovo kreipimasis labiau skamba kaip raginimas ruoštis iš anksto.
Jo žinutė Baltijos šalims paprasta: Ukraina jau sumokėjo milžinišką kainą už tai, kad išmoktų kovoti su Rusija. Jeigu šios žinios gali padėti Lietuvai, Latvijai ir Estijai pasirengti geriau, jas esą verta perimti dabar.
Kad nereikėtų mokytis tų pačių pamokų savo krauju.
