Kamilė Lukauskytė
Sekmadienį Lietuvoje kilęs sujudimas dėl galimos oro grėsmės dar ilgai nesibaigs vien kariuomenės paaiškinimais. Iš pradžių prie Varėnos radarai užfiksavo į Kaliningrado pusę judėjusį objektą, vėliau virš Vilniaus regiono paskelbtas oro pavojus, o į orą pakelti NATO naikintuvai galiausiai nustatė, kad radarų žymą sukėlė ne dronas, o paukščių būrys.
Tačiau buvęs Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis į šiuos įvykius pažvelgė gerokai griežčiau. Jo vertinimu, Lietuva negali sau leisti kiekvieną panašią situaciją vertinti tik kaip dar vieną incidentą, kuris baigėsi laimingai.
„Sėkmingai tęsiasi Putino kariaunos testai“
V. Landsbergis savo mintimis pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“. Jis į sekmadienio įvykius pažvelgė per Rusijos keliamos grėsmės prizmę.
Profesorius teigė, kad Lietuvoje tęsiasi tai, ką jis vadina Rusijos kariuomenės „testais“. Jo nuomone, kiekvienas neaiškus objektas Lietuvos oro erdvėje tampa galimybe patikrinti, kaip greitai ir kaip efektyviai šalis sugeba į jį reaguoti.
Šįkart paaiškėjo, kad dalis nerimo kilo dėl paukščių būrio. Tačiau V. Landsbergis pabrėžia kitą aspektą – jeigu kitą kartą ore bus ne paukščiai, o reali grėsmė, laiko svarstymams gali nebelikti.
Profesorius ragina stiprinti ryšį su Ukraina
V. Landsbergis mano, kad Lietuvai jau seniai reikėtų kur kas glaudesnės oro gynybos sąjungos su Ukraina.
Ukraina daugiau nei ketverius metus gyvena nuolatinio Rusijos raketų ir dronų karo sąlygomis. Jos oro gynybos sistemos ir kariuomenė kasdien susiduria su realiomis atakomis, todėl sukaupė didžiulę praktinę patirtį.
Būtent šia patirtimi, profesoriaus vertinimu, Lietuva ir kitos Europos valstybės turėtų naudotis.
Jo žinutė paprasta – nereikėtų laukti, kol pati Lietuva bus priversta mokytis iš savo klaidų.
Dronas ar paukščiai – klausimas išspręstas tik po patikrinimo
Sekmadienio įvykių chronologija pati savaime parodė, kaip sudėtinga gali būti įvertinti situaciją ore.
Anksti ryte Lietuvos kariuomenės radarai ties Varėna užfiksavo į Kaliningrado srities pusę judėjusią žymą. Buvo manoma, kad objektas galėjo į Lietuvos oro erdvę patekti iš Baltarusijos.
Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas tuomet neatmetė galimybės, kad tai galėjo būti dronas. Tarp svarstytų versijų buvo ir nuklydęs bepilotis orlaivis, ir galimas kontrabandos ar žvalgybinis skrydis.
Vėliau, po pietų, Vilniaus mieste, Vilniaus ir Trakų rajonuose bei Elektrėnuose buvo paskelbtas geltonas oro pavojaus statusas.
Į orą pakilo NATO naikintuvai
Situacijai įvertinti buvo pasitelkti NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.
Jie atliko objekto vizualinį patikrinimą ir nustatė, kad radarų fiksuota žyma buvo paukščių būrys.
Oro pavojus buvo atšauktas maždaug po 40 minučių.
Šis faktas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip kurioziška istorijos pabaiga. Tačiau būtent tai, kad radarai ir naikintuvai turėjo būti pasitelkti objektui identifikuoti, rodo, kokia svarbi yra greita reakcija į bet kokį neaiškų skrydį.
Landsbergis perspėjo: vieną kartą gali būti ne paukščiai
Profesoriaus kritika nukreipta ne tiek į tai, kad šįkart buvo suklysta dėl objekto, kiek į bendrą pasirengimo logiką.
Jo nuomone, negalima manyti, kad kiekvienas į Lietuvos oro erdvę patekęs neaiškus objektas bus nepavojingas.
V. Landsbergis net ironiškai kreipėsi į pačius „paukštelius“, perspėdamas, kad jiems verta žinoti, kas gali nutikti, jeigu jie „užskris be leidimo į Lietuvą“.
Tai – akivaizdžiai kandus profesoriaus komentaras, tačiau už jo slypi kur kas rimtesnė mintis: realios oro grėsmės atveju reakcija turi būti tokia greita, kad nebūtų laiko svarstyti, kas skraido virš Lietuvos – paukščiai, dronas ar kur kas pavojingesnis objektas.
Ministras taip pat liko nepatenkintas
Klausimų po sekmadienio įvykių kilo ir Krašto apsaugos ministrui Robertui Kaunui.
Jis pirmadienį pareiškė, kad jo netenkino kariuomenės pateikta informacija apie anksti ryte užfiksuotą galimą oro erdvės pažeidimą.
Ministras pareikalavo išsamios analizės: kada objektas pastebėtas, kaip buvo reaguota, kodėl priimti konkretūs sprendimai ir ar dabartinis reagavimo algoritmas nėra taisytinas. Tam sudaryta ekspertų darbo grupė.
Taigi V. Landsbergio kritika pasirodė tuo metu, kai pačios institucijos taip pat aiškinasi, ar sekmadienio reakcija buvo optimali.
Šįkart – laiminga pabaiga
Sekmadienį Lietuvos gyventojams galiausiai nereikėjo susidurti su realia oro ataka. Objektai buvo patikrinti, pavojus atšauktas, o grėsmingai atrodžiusi radarų žyma virto paukščių būriu.
Tačiau V. Landsbergio perspėjimas skirtas būtent tam, kad tokios situacijos nebūtų vertinamos vien kaip laimingai pasibaigę incidentai.
Nes kitą kartą virš Lietuvos gali būti ne paukščiai. Ir būtent tam, pasak profesoriaus, reikia ruoštis dabar, o ne po pirmojo tikro smūgio.
