Kamilė Lukauskytė
Žinoma neuromokslininkė, miego tyrinėtoja ir mokslo populiarintoja Laura Bojarskaitė pirmą kartą taip atvirai prabilo apie savo asmeninį gyvenimą. Jau daugiau nei dešimtmetį Norvegijoje gyvenanti lietuvė papasakojo apie meilę kolegai norvegui, ilgalaikius santykius be santuokos ir sprendimą, kuris daugeliui vis dar kelia nuostabą.
„Man 35-eri, bet aš nenoriu vaikų“, – tinklalaidėje „Pasikalbėkim“ prisipažino mokslininkė.
Laura neslepia, kad susitaikyti su savo pasirinkimu ne visada buvo lengva. Prieš kelerius metus šis klausimas jai kėlė vidinių sunkumų, todėl ji net kreipėsi į psichoterapeutą.
Tačiau šiandien moteris apie savo gyvenimo būdą kalba ramiai ir užtikrintai.
Meilė užsimezgė ten, kur mažiausiai tikėjosi
L. Bojarskaitės gyvenimas jau daugelį metų susijęs su mokslu.
Iš Lietuvos kilusi moteris studijavo Kopenhagoje, o vėliau savo profesinį kelią tęsė Norvegijoje.
Būtent mokslinių tyrimų laboratorijoje įvyko pažintis, pakeitusi jos asmeninį gyvenimą.
Ten Laura sutiko kolegą norvegą, kuris ilgainiui tapo jos gyvenimo partneriu.
Iš pradžių juos siejo profesinė aplinka ir bendri interesai, tačiau pažintis peraugo į ilgalaikius santykius.
Šiandien pora kartu jau dvylika metų.
Nors daugelis per tokį laiką susituokia ir susilaukia vaikų, Laura su mylimuoju pasirinko kitokį gyvenimo modelį.
Jie nesusituokę, nesusižadėję ir neaugina vaikų.
Dvylika metų kartu, tačiau be vestuvių
Pasak mokslininkės, jų santykiai gali pasirodyti neįprasti tradicinį šeimos modelį vertinantiems žmonėms.
Tačiau pačiai porai svarbiausia ne oficialus statusas, o tarpusavio ryšys.
Laura pasakojo, kad su partneriu daug kartų aptarė tiek santuokos, tiek vaikų klausimus.
Tai nėra spontaniškas ar vieno žmogaus primestas sprendimas.
Per dvylika bendro gyvenimo metų jie turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti savo lūkesčius ir požiūrį į ateitį.
Mokslininkė pabrėžia, kad jų santykiuose svarbus atviras bendravimas.
Santuokos nebuvimas, jos požiūriu, savaime nereiškia mažesnio įsipareigojimo partneriui.
Vis dėlto iš viešai paskelbto pokalbio pristatymo nėra aišku, ar pora ateityje visiškai atmeta galimybę susituokti.
„Niekada nejaučiau didelio noro turėti vaikų“
Bene jautriausia pokalbio tema tapo motinystė.
Laura atvirai pripažino, kad niekada nejautė stipraus noro susilaukti vaikų.
Sulaukusi 35 metų ji savo pozicijos nekeičia.
Tačiau mokslininkė neslepia, kad prieš maždaug penkerius metus jai buvo sunku priimti šį savo jausmą.
Visuomenėje vis dar dažnai tikimasi, kad moteris, sulaukusi tam tikro amžiaus, norės tapti mama.
Tokie lūkesčiai gali kelti abejonių net tiems žmonėms, kurie savo ateitį įsivaizduoja kitaip.
Laura pasakojo, kad tuo laikotarpiu lankėsi pas psichoterapeutą.
Tai buvo viena iš priemonių geriau suprasti savo jausmus ir susitaikyti su tuo, kad jos gyvenimo pasirinkimai nebūtinai turi sutapti su aplinkinių lūkesčiais.
Svarbu pabrėžti, kad nenoras turėti vaikų savaime nėra psichologinė problema ar sutrikimas.
Žmonės gali turėti skirtingus gyvenimo tikslus, ir tėvystė nėra privalomas kiekvieno žmogaus pasirinkimas.
Ar dėl tokio sprendimo tenka patirti spaudimą?
Ilgalaikiai santykiai be santuokos ir vaikų dažnai sulaukia aplinkinių klausimų.
Kada vestuvės? Kada šeimos pagausėjimas? Ar vėliau nesigailėsite?
Tokie klausimai neretai užduodami iš smalsumo ar gerų ketinimų, tačiau juos girdinčiam žmogui gali tapti nemaloniu spaudimu.
Tinklalaidėje Laura kalbėjo apie tai, kaip ji ir jos partneris vertina aplinkinių nuomonę.
Mokslininkė taip pat palietė klausimą, kaip porai pavyksta suderinti požiūrį į šeimos kūrimą.
Tačiau ji pabrėžė vieną svarbų dalyką – apie vaikų temą jie kalbasi nuolat ir atvirai.
Tai leidžia abiem partneriams suprasti vienas kito poreikius.
Norvegijoje susikūrė gyvenimą, bet Lietuvos nepamiršta
Laura jau daugiau nei dešimtmetį gyvena Norvegijoje.
Ten ji ne tik sutiko gyvenimo partnerį, bet ir sukūrė mokslinę karjerą.
Moteris dirba Oslo universiteto Medicinos fakultete, kur tyrinėja smegenų veiklą ir miego mechanizmus.
Nors didžioji jos kasdienybės dalis prabėga užsienyje, pastaruoju metu į gimtąjį Vilnių ji grįžta vis dažniau.
Lietuvoje mokslininkė gerai žinoma dėl gebėjimo sudėtingus neuromokslo klausimus paaiškinti paprastai ir suprantamai.
Ji aktyviai dalijasi žiniomis socialiniuose tinkluose, dalyvauja laidose ir kuria mokslo populiarinimo turinį.
Laura taip pat yra knygos „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“ autorė.
Laboratorijoje tyrinėja miegančias smegenis
Nors asmeninio gyvenimo tema sulaukė daug dėmesio, mokslas išlieka viena svarbiausių Lauros kasdienybės dalių.
Jos tyrimų objektas – miegas ir jo metu smegenyse vykstantys procesai.
Mokslininkė pasakojo, kad laboratorijoje atlieka eksperimentus su pelėmis.
Naudojant specialius chirurginius metodus, gyvūnų kaukolėje įtaisomas nedidelis skaidrus langelis, leidžiantis mokslininkams stebėti smegenų audinį.
Tokie tyrimai padeda geriau suprasti, kas vyksta smegenyse miego metu.
Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kaip miegas susijęs su atmintimi, mokymusi ir kitomis svarbiomis organizmo funkcijomis.
Tinklalaidėje Laura paaiškino, kaip atliekami tokie eksperimentai ir kodėl jų rezultatai gali būti reikšmingi žmogaus sveikatai.
Įspėjo apie pavojingus miego mitus
Laura taip pat aptarė populiariausius įsitikinimus apie miegą.
Pasak jos, visuomenėje vis dar gausu mitų, kurie gali trukdyti žmonėms tinkamai rūpintis savo poilsiu.
Vienas iš dažnų įsitikinimų – kad kiekvienas žmogus privalo užmigti tuo pačiu metu arba miegoti tiksliai aštuonias valandas.
Tačiau miego poreikis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, sveikatos ir individualių biologinių savybių.
Svarbi ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė bei reguliarumas.
Mokslininkė taip pat yra aiškinusi, kad žmonės natūraliai skiriasi savo chronotipu – vieni lengviau keliasi anksti, kiti geriau jaučiasi vakare.
Šie skirtumai iš dalies susiję su genetika.
Todėl vienodas miego režimas nebūtinai tinka visiems.
Kartu su kolege sukūrė miego programėlę
Dar viena Lauros veiklos kryptis – mokslu pagrįstų žinių pritaikymas kasdieniame gyvenime.
Kartu su kolege ji sukūrė miegui skirtą programėlę.
Jos tikslas – padėti žmonėms geriau suprasti savo miego įpročius ir ieškoti būdų, kaip pagerinti poilsio kokybę.
Mokslininkė pabrėžia, kad miegas yra svarbus ne tik fiziniam poilsiui.
Jis susijęs su emocine savijauta, gebėjimu susikaupti, mokymusi ir atmintimi.
Todėl kokybiškas miegas yra viena iš svarbių bendros sveikatos dalių.
Asmeninis pasirinkimas, apie kurį prabilo drąsiai
Lauros Bojarskaitės istorija išsiskiria tuo, kad viešumoje ji įprastai kalba apie mokslą, o ne apie savo santykius.
Šį kartą mokslininkė nusprendė pasidalyti gerokai asmeniškesne gyvenimo puse.
Jos ir partnerio istorija prasidėjo laboratorijoje, o per dvylika metų virto ilgalaikiais santykiais, kuriems pora pasirinko savas taisykles.
Laura neslepia, kad ne visi jos sprendimai buvo lengvi, tačiau šiandien apie juos kalba atvirai.
Būdama 35 metų ji nenori vaikų, o kartu su mylimuoju nesiekia būtinai atitikti tradicinio šeimos modelio.
Ši istorija primena, kad laimingi santykiai gali atrodyti skirtingai, o sprendimai dėl santuokos ir vaikų pirmiausia priklauso patiems partneriams.
