Magnetinės audros birželį siautės su kaupu (Nuotr. 123rf.com, ELTA)
Pažvelgus į prognozes matyti, kad birželio mėnuo bus ganėtinai ramus, vis tik mėnesiui artėjant prie vidurio smogs geomagnetinė audra.
Pasitikrinkite, ką rodo birželio mėnesio magnetinių audrų kalendorius ir pasiruoškite tam, kas artėja.
Birželio magnetinių audrų kalendorius
Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozės centras pateikia informaciją, ko tikėtis birželio mėnesį.
Šiandien, birželio 2 dieną, aktyvumas sieks 3 balus, vėliau, birželio 3–5 dienomis imtinai, pakils iki 4 balų.
Birželio 6–10 dienos numatomos ramios, tomis dienomis aktyvumas sieks nuo 2 iki 3 balų, tačiau tai bus ramybė prieš magnetinę audrą.
Birželio 11-ąją prognozuojama geomagnetinė audra, kurios stiprumas sieks 6 balus, kas yra traktuojama kaip stipri magnetinė audra.
Ši neskubės atsitraukti ir birželio 12-ąją dar sulauksime 5 balų stiprumo magnetinės audros, tai traktuojama kaip vidutinė geomagnetinė audra.
Birželio 13–14 dienomis numatomas 4 balų aktyvumas, vėliau jis sumažės, birželio 15–22 dienomis imtinai svyruos nuo 2 iki 3 balų.
Mėnesio pabaiga taip pat prognozuojama gana rami, magnetinių audrų, kaip nurodoma, nebeturėtume sulaukti, 23–27 dienomis aktyvumas laikysis ties 4 balais.
Koks kraujospūdis laikomas padidėjusiu?
Magnetinių audrų poveikį jaučia ne visi, tačiau jį jaučiantieji puikiai žino, kad siautėjant geomagnetinėms audroms, gali pasireikšti tokie simptomai kaip silpnumas, pykinimas, galvos skausmas ar svaigimas, padidėjęs kraujospūdis.
Padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių, bet tuo pačiu ir klastingiausių sveikatos problemų, su kuria susiduria tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) laikoma viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių pasaulyje.
Tai vadinamoji „tylioji žudikė“, nes ji ilgai gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau tuo pat metu tyliai žaloti širdį, kraujagysles, inkstus ir kitus organus.
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžė, kad suaugusiam žmogui normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mmHg. Tačiau tam tikri svyravimai gali priklausyti ir nuo žmogaus amžiaus.
„Pagal amžių kraujospūdis gali šiek tiek skirtis – gali būti kiek aukštesnis ar žemesnis, bet svarbiausia, kad jis neviršytų 140/90 mmHg. Tai yra ta riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti“, – sakė vaistininkė.
Pasak jos, jei vienkartinai kraujospūdis pakyla, pavyzdžiui, dėl streso ar suvalgyto sūraus maisto, tai dar nėra pagrindas nerimauti. Tačiau jei tokie pakilimai tampa dažni, būtina imtis veiksmų.
„Kol pateksite pas gydytoją, verta viską fiksuoti – rašytis kraujospūdžio rodmenis, kad paskui galėtumėte parodyti gydytojui. Tai padės suprasti, ar problema yra nuolatinė, ar tai tik vienkartinis atvejis“, – patarė vaistininkė.
Ne mažiau svarbu stebėti ir pulsą. Anot jos, normalus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti nuo 60 iki 80 dūžių per minutę.
„Jei pulsas ramybėje siekia daugiau nei 90, jau reikėtų sunerimti – tai signalas, kad kažkas organizme vyksta ne taip“, – pridūrė specialistė.
Vaistininkė primena, kad tiek padidėjęs kraujospūdis, tiek greitas pulsas – tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Laiku pastebėjus ir ėmusis priemonių, galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
