Kamilė Lukauskytė
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasiuntė Europai naują griežtą signalą. Kalbėdamas apie hipotetinį konfliktą tarp Europos ir Rusijos, jis pareiškė, kad toks karas esą būtų „visiškai kitoks“ ir „labai trumpas“.
Tačiau kartu Lavrovas tvirtino, kad Maskva neketina pulti Europos ir esą neturi tokio intereso. Jo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Europoje daugėja diskusijų apie Rusijos keliamą karinę ir hibridinę grėsmę, o NATO rytiniame flange daugėja incidentų.
Lavrovo žodžiai sukėlė naują nerimo bangą
Trečiadienį Jekaterinburge vykusiame Pasaulio jaunimo festivalyje kalbėjęs Lavrovas pareiškė, kad jeigu Europa esą nuspręstų pulti Rusiją, Maskvos atsakas būtų kitoks nei dabartinis karas Ukrainoje.
Rusijos diplomatijos vadovas tokį hipotetinį konfliktą apibūdino kaip „visiškai kitokį“ ir „labai trumpą“.
Šie žodžiai nuskambėjo kaip perspėjimas Europos šalims, nors Lavrovas tuo pat metu pabrėžė kitą Maskvos pozicijos dalį – esą Rusija nenori pulti Europos ir neturi tokio tikslo.
Tai nėra pirmas kartas, kai aukšti Rusijos pareigūnai perspėja Vakarus apie galimas pasekmes tiesioginio konflikto atveju.
Maskva vėl kalba apie „Europos puolimą“
Lavrovo pareiškime svarbi ir kita detalė.
Jis kalbėjo apie situaciją, kai Europa pati pradėtų karinį konfliktą su Rusija. Tačiau šiuo metu nėra patvirtinto fakto, kad Europos valstybės planuotų pulti Rusiją.
Todėl ministro pasisakymas buvo grindžiamas hipotetiniu scenarijumi.
Maskva pastaruoju metu vis dažniau savo viešojoje retorikoje akcentuoja tariamą Vakarų pasirengimą konfliktui. Tuo pat metu Europos šalys didina gynybos finansavimą, stiprina rytinį NATO flangą ir rengiasi galimiems įvairiems Rusijos veiksmams – nuo kibernetinių atakų bei sabotažo iki oro erdvės pažeidimų.
Tai kuria savotišką užburtą ratą: Europa savo veiksmus aiškina būtinybe stiprinti atgrasymą, o Maskva šį stiprinimą pateikia kaip Vakarų pasirengimą konfrontacijai.
Įtampa NATO rytiniame flange jaučiama vis labiau
Lavrovo žodžiai pasirodė itin jautriu metu.
Pastarosiomis dienomis dėmesio centre atsidūrė keli incidentai NATO rytiniame flange. Lietuvoje buvo numuštas į oro erdvę įskridęs Rusijoje pagamintas dronas, o Lenkija sustiprino pasienio su Ukraina infrastruktūros apsaugą po Rusijos smūgių vos už kelių kilometrų nuo jos teritorijos.
Tuo pat metu Danija apkaltino Rusijos fregatą pavojingai panaudojus signalines raketas šalia danų karinio sraigtasparnio. Šie įvykiai savaime nereiškia, kad NATO ir Rusija yra tiesioginio karo išvakarėse, tačiau jie didina politinę ir karinę įtampą regione.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat šią savaitę Europos Parlamente kalbėjo apie būtinybę stiprinti Europos pasirengimą hibridinėms grėsmėms, įskaitant dronus, sabotažą ir kibernetines atakas.
„Labai trumpas“ karas – ką iš tikrųjų reiškia ši frazė?
Lavrovas nepateikė jokio konkretaus scenarijaus, ką reikštų jo minimas „labai trumpas“ karas ir kokias karines priemones Rusija tokiu atveju naudotų.
Todėl šios frazės nereikėtų interpretuoti kaip konkretaus Maskvos plano ar pranešimo apie neišvengiamą konfliktą.
Tai – politinė ir grasinanti retorika, skirta hipotetiniam scenarijui.
Kartu svarbu prisiminti, kad bet koks tiesioginis Rusijos ir NATO konfliktas turėtų visiškai kitokį mastą nei dabartinis karas Ukrainoje. NATO sudaro 32 valstybės, o Aljanso kolektyvinės gynybos principas reiškia, kad išpuolis prieš vieną narę gali sukelti bendrą sąjungininkų atsaką.
Būtent todėl Europos valstybės daug dėmesio skiria atgrasymui – siekiama, kad potencialus agresorius apskritai nebandytų pradėti tokio konflikto.
Lavrovo pareiškimas – dar vienas signalas iš Maskvos
Šiandienos Lavrovo žodžius galima vertinti platesniame kontekste: Rusijos ir Vakarų santykiai išlieka itin įtempti, o karas Ukrainoje tęsiasi.
Vos šiandien Rusijos smūgiai Ukrainoje pareikalavo žmonių gyvybių – buvo pranešta apie atakas prieš autobusą ir traukinį, per kurias žuvo žmonių. Tuo pat metu Ukraina ir toliau smogia Rusijos objektams.
Todėl Lavrovo pareiškimas tampa dar viena garsia Maskvos žinute Vakarams.
Tačiau svarbiausia jo pasisakymo dalis išlieka ta pati: Rusijos ministras kalbėjo apie hipotetinį Europos puolimą ir kartu teigė, kad Maskva pati neketina pulti Europos.
Vis dėlto frazė apie „visiškai kitokį“ ir „labai trumpą“ karą neabejotinai dar kartą primena, kokia aštri yra dabartinė Rusijos ir Europos retorika.
