Naujasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas savo kadenciją pradėjo ne kabineto ramybėje, o tikrame politiniame „krikšte“. Per pirmąsias dienas jis daugiau laiko praleido su ES kolegomis Dubline nei savo ministerijoje, tačiau būtent šis atstumas leido iš šalies pamatyti sistemines ydas. Kaip patyręs praktikas, M. Katelynas į Šventaragio gatvę atsineša ne sausas ataskaitas, o griežtą, geopolitiškai pagrįstą logiką: saugumas prasideda ne nuo naujų pastatų, o nuo pareigūno, kuris jaučiasi vertinamas.
Šengeno erdvė – privilegija, uždirbama vertybėmis
Vienas pirmųjų M. Katelyno akcentų tarptautinėje arenoje – parama Estijos iniciatyvai riboti Rusijos piliečių, ypač buvusių „kombatantų“, patekimą į Europos Sąjungą. Ministras netransliuoja nuosaikių diplomatinių frazių; jo pozicija yra kirtis per nusistovėjusį Pietų Europos valstybių norą balansuoti tarp saugumo ir turizmo pajamų.
„Galimybė patekti į Šengeno zoną ir į Europos Sąjungą yra privilegija. Tai nėra tiesiog teisė, kuria gali naudotis bet kas.“
Tai ne tik retorika. Tai strateginis suvokimas, kad agresorės valstybės piliečiai, prisidėję prie karinių veiksmų Ukrainoje, neturi teisės mėgautis vakarietiška laisve keliauti be sienų. Lietuva čia tampa griežtojo sparno lydere, primindama, kad Šengenas yra vertybinis susitarimas, o ne nemokamas bilietas pramogoms.
Hibridinių grėsmių pinklės: kodėl sąrašai yra biurokratinis akligatvis
Analizuodamas hibridines grėsmes, M. Katelynas meta iššūkį briuselietiškam poreikiui viską klasifikuoti į baigtinius sąrašus. Jo logika paprasta: jei apibrėžime įrašysime tik „meteorologinius balionus“ ar „dronus“, po mėnesio, priešininkui pasitelkus naują priemonę, būsime teisiškai neįgalūs.
Ministras siūlo esminį posūkį – fokusuotis į intenciją. Jei veiksmu siekiama sukelti ekonominę ar politinę žalą, tai yra hibridinė grėsmė, nepriklausomai nuo naudojamos priemonės. Toks lankstumas yra būtinas ne tik operatyviam reagavimui, bet ir ES finansavimo pagrindimui. Užuot laukus, kol komitetai atnaujins sąrašus, valstybės turi turėti mandatą veikti čia ir dabar.
Broliška pagalba su sąlyga: Lietuvos sienos – ne donoras
Situacija su Latvija, prašiusia 100 pareigūnų pagalbos, atskleidžia M. Katelyno, kaip pragmatiko, veidą. Nors jis pabrėžia asmeninį ryšį su Latvijos kolega ir bendradarbiavimą Prezidentūros koridoriuose, skaičiai lieka negailestingi: Lietuvai trūksta per 1 200 policijos pareigūnų, o pasieniečių gretose žioji 10 proc. skylė.
Ministras kelia nepatogų klausimą: kodėl Latvija taikos metu taikos meto užduotims nenaudoja savo kariuomenės? Lietuvos prioritetas – savų sienų saugumas. Išsiųsti 100 žmonių reikštų palikti atvirus ruožus mūsų pačių teritorijoje. Tai nėra „tiltų deginimas“, tai racionalus valstybės resursų valdymas. Katelynas aiškiai supranta – „Dieną X“ pasieniečiai taps ginkluotųjų pajėgų dalimi, todėl jų parengtis negali būti aukojama dėl trumpalaikių kaimynų prašymų, kol neišsemti jų pačių vidaus rezervai.
Kalbėdamas apie ES migracijos paktą, M. Katelynas renkasi „mažiausio blogio“ strategiją. Užuot priėmus migrantus pagal kvotas, jis siūlys Lietuvai kasmet mokėti maždaug 2–2,5 mln. eurų įmoką.
Kontrastų ministerija: prabangus visureigis prieš seną „golfą“
Bene stipriausia M. Katelyno įžvalga liečia vidinę ministerijos filosofiją. Jis pastebi brutalų kontrastą: pareigūnas į tarnybą atvyksta 20 metų senumo automobiliu, bet sėda prie vairo naujos technikos, kurios vertė prilygsta jo 3–4 metų atlyginimui.
„Vidaus saugumas neturi būti po dukros vietoje,“ – teigia ministras, tiesiogiai lygiuodamasis į krašto apsaugos finansavimą. Jo strategija – sustabdyti „geležies ir betono“ kultą:
- Investuoti į žmones: Infrastruktūriniai projektai gali palaukti, jei tai padės pakelti policininko algą bent iki siektinų 1 500 eurų „į rankas“.
- Sveikata kaip prioritetas: Šiuo metu pareigūnai prevencinės reabilitacijos laukia 1–2 metus. Katelynas tai vadina kritine klaida ir planuoja skubiai spręsti reabilitacijos centrų, kurie buvo neapgalvotai atiduoti iš ministerijos pavaldumo, klausimą.
Finalinė mintis: Palaikymas tiems, kurie „purvinasi batus“
Ministras deklaruoja naują erą: pareigūnas, vykdantis pareigą, nebebus paliktas vienas prieš biurokratijos ar teismų mašiną. Katelynas pozicionuoja save kaip vadovą, kuris supranta „purvinus batus“. Tačiau lieka esminis klausimas: ar šis praktiko entuziazmas ir orientacija į žmogų neatsitrenks į pilkas ministerijos sienas, kai ateis laikas dalintis biudžeto milijonus su kitomis sritimis? Vienas dalykas aiškus – M. Katelynas nesiruošia būti tik „kėdės šildytoju“.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
