Kamilė Lukauskytė
Lietuva priėmė neįprastą saugumo sprendimą – į pasienį su Rusijos Kaliningrado sritimi siunčiami kariuomenės daliniai. Apie 100 karių artimiausias dvi savaites padės Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) saugoti valstybės sieną.
Nors valdžios atstovai ramina, kad grėsmės lygis nepadidėjo, sprendimas priimtas įvertinus saugumo tarnybų informaciją ir nerimą keliančius įvykius kaimyninėje Latvijoje.
Papildomų pajėgų pasitelkimas sukėlė klausimų ir opozicijai, kuri abejoja, ar visuomenei pakankamai aiškiai paaiškintos tokio žingsnio priežastys.
Prie Rusijos sienos – apie 100 karių
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad kariuomenė pasitelkiama vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymu.
Numatyta, kad kariai kartu su pasieniečiais patruliuos pasienio užkardų teritorijose. Prireikus bus naudojami mobilieji stebėjimo postai, papildomi patruliai ir Karo policijos ekipažai.
Iš pradžių numatytas maždaug dviejų savaičių laikotarpis, tačiau ministras neatmeta galimybės jį pratęsti arba skirti daugiau karių.
Tai išskirtinis sprendimas, nes pastaraisiais metais kariuomenė dažniau padėdavo saugoti sieną su Baltarusija.
Įspėjimas dėl galimos mobilizacijos Rusijoje
Vidaus reikalų ministras M. Katelynas aiškina, kad viena pagrindinių priežasčių – informacija apie galimą naują mobilizaciją Rusijoje.
Valdžios atstovai neatmeta, kad dalis Rusijos piliečių galėtų mėginti išvengti šaukimo į kariuomenę ir neteisėtai patekti į Lietuvą.
Pasak ministro, tai prevencinis žingsnis, kuriuo siekiama pasiruošti galimiems pasienio apsaugos iššūkiams.
Vis dėlto nauja mobilizacija Rusijoje nėra patvirtintas faktas – Lietuvos pareigūnai kalba apie galimą scenarijų, kuriam ruošiamasi iš anksto.
Ministras taip pat pabrėžė, kad VSAT pajėgumai riboti, o pareigūnai jau dabar susiduria su dideliu darbo krūviu.
Latvijoje – nerimą sukėlęs incidentas
Lietuvos sprendimas priimtas ir po pavojingo incidento Latvijos pasienyje su Baltarusija.
Ten mažiausiai 20 migrantų, lydimų kaukėtų asmenų, mėgino neteisėtai kirsti sieną. Pranešta ir apie agresyvų palydovų elgesį.
Vėliau kaukėti asmenys įsibrovė į Latvijos teritoriją, sugadino elektros paskirstymo įrangą ir pavogė vaizdo stebėjimo kameras.
Šie įvykiai dar kartą atkreipė dėmesį į riziką, kad migracija gali būti naudojama kaip spaudimo priemonė prieš kaimynines valstybes.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad papildomi kariai pasienyje reikalingi ne dėl vieno konkretaus incidento, o vertinant bendrą saugumo situaciją.
Opozicija abejoja valdžios paaiškinimais
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kelia klausimą, kodėl kariuomenę prireikė pasitelkti būtent dabar.
Jis primena, kad ankstesnės mobilizacijos Rusijoje nesukėlė masinio žmonių antplūdžio per Lietuvos sieną.
Pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis taip pat patvirtino, kad neteisėto sienos kirtimo iš Kaliningrado atvejų pasitaiko labai retai.
Neseniai vienas Rusijos pilietis perplaukė Nemuną ir pateko į Lietuvą, tačiau vėliau buvo grąžintas į Rusiją.
Šis atvejis atkreipė dėmesį į sienos apsaugos iššūkius, bet pareigūnai jo nevadina masinės migracijos pradžia.
Premjeras ramina: pavojaus lygis nepasikeitė
Premjeras Mindaugas Sinkevičius aiškina, kad papildomų karių siuntimas yra laikina prevencinė priemonė, skirta pasirengti galimoms provokacijoms.
Vidaus reikalų ministras taip pat pabrėžia, kad šiuo metu oficialus grėsmės lygis nėra padidėjęs.
VSAT duomenimis, situacija pasienyje su Kaliningrado sritimi išlieka rami.
Todėl kariuomenės pasitelkimas nereiškia, kad Lietuvoje paskelbta nepaprastoji padėtis ar kad tiesioginė karinė grėsmė tapo neišvengiama.
Vis dėlto sprendimas rodo, kad valdžios institucijos siekia pasiruošti galimiems incidentams nelaukdamos, kol jie įvyks.
Artimiausios dvi savaitės parodys, ar papildomų pajėgų pasienyje pakaks, ar Lietuvai teks dar labiau stiprinti sienos su Rusija apsaugą.
