Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Lietuvą sukrėtusi byla baigėsi netikėtu teismo sprendimu: paaiškėjo pareigūno likimas

Pasidalinkite

Daugiau nei dvejus metus visuomenės dėmesio sulaukusi byla pasiekė lemtingą etapą. Tarnybos metu mirtiną šūvį paleidusiam Lietuvos pasieniečiui Karoliui Ilgevičiui grėsė rimtos teisinės pasekmės, o prokuratūra siekė, kad pareigūnas būtų pripažintas kaltu dėl nužudymo.

Tačiau lapkričio 19 dieną Vilniaus apygardos teisme paskelbtas nuosprendis pateikė netikėtumų.

Teismas pripažino pasienietį kaltu, tačiau jo veiksmus įvertino kitaip, nei reikalavo prokuratūra. Pareigūnas už grotų neatsidurs.

Lemtinga naktis prie Baltarusijos sienos

Tragiški įvykiai prasidėjo 2024 metų vasarą Šalčininkų rajone, netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai gavo informaciją apie į Lietuvos teritoriją įskridusius dronus su ryšuliais.

Buvo įtariama, kad jais gabenama kontrabanda.

Pasieniečiai pradėjo paiešką ir netrukus pastebėjo keliu važiuojantį automobilį.

Pareigūnams mėginant jį sustabdyti, vairuotojas nepakluso reikalavimui ir nuvažiavo.

Tuo metu pasienietis Karolis Ilgevičius panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą.

Vienas šūvis pakeitė ne tik bėgusio vairuotojo, bet ir paties pareigūno gyvenimą.

Šūvis, pasibaigęs žmogaus mirtimi

K. Ilgevičius šovė į nuo pareigūnų tolstantį automobilį.

Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojas, Andžejus Aleksiukas, buvo mirtinai sužalotas.

Vyras mirė įvykio vietoje.

Teisėsaugos duomenimis, jis anksčiau ne kartą buvo baustas už cigarečių kontrabandą. Po incidento jo automobilyje taip pat aptikta kontrabandinių cigarečių.

Tačiau teisme svarbiausiu klausimu tapo ne vairuotojo praeitis.

Tyrėjams teko nustatyti, ar pareigūnas turėjo teisę tokioje situacijoje panaudoti šaunamąjį ginklą.

Prokuratūra reikalavo griežtesnio įvertinimo

Generalinė prokuratūra K. Ilgevičiui pateikė kaltinimus dėl nužudymo siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį ir piktnaudžiavimo tarnyba.

Prokuroras Darius Šneideris laikėsi pozicijos, kad šaunamojo ginklo panaudojimas buvo neproporcingas.

Jo vertinimu, nebuvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas būtų mėginęs partrenkti ar sužaloti pasienietį.

Prokuratūra taip pat teigė, jog nebuvo išnaudotos kitos galimybės sustabdyti automobilį.

Nors už inkriminuotą nužudymą įstatyme numatyta iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, prokuroras prašė skirti dvejų metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Pats pasienietis kaltės nepripažino ir prašė jį išteisinti.

Teismas atskleidė svarbią detalę

Lapkričio 19 dieną nuosprendį paskelbusi teisėja Eglė Venckienė išsamiau paaiškino, kodėl pareigūno veiksmai buvo pripažinti neteisėtais.

Nustatyta, kad K. Ilgevičius šovė iš maždaug 29 metrų atstumo.

Pareigūnas taikėsi į tolstančio automobilio galinį ratą, tačiau kulka pataikė į bagažinės stiklą.

Teismas konstatavo, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant įstatyme numatytų sąlygų.

Pasak teisėjos, pavojus, pateisinantis ginklo panaudojimą, turi būti tiesioginis, akivaizdus ir realus.

Šiuo atveju teismas nenustatė neišvengiamo pavojaus pareigūno ar aplinkinių gyvybei.

Pasieniečio argumentai teismo neįtikino

Nagrinėjant bylą K. Ilgevičius aiškino baiminęsis, kad sprunkantis vairuotojas gali įvažiuoti į Tabariškių kaimą ir sukelti pavojų gyventojams.

Pareigūnas prisiminė anksčiau toje vietovėje matęs dviratininkus ir kitus žmones.

Tačiau teismas šiuos argumentus įvertino kaip prielaidas apie tai, kas galėjo nutikti.

Teisėja taip pat pažymėjo, kad pasieniečio parodymai proceso metu keitėsi.

Galiausiai nuspręsta, kad pareigūnas netinkamai įvertino situaciją ir nepagrįstai pasitikėjo savo gebėjimu saugiai atlikti šūvį.

Paskelbta bausmė – ne tokia, kokios prašė prokuroras

Vilniaus apygardos teismas K. Ilgevičių pripažino kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, pažeidžiant specialias saugumo taisykles, ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Taigi teismas perkvalifikavo prokuratūros inkriminuotas veikas.

Pasieniečiui paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Elektroninės apykojės jam dėvėti nereikės.

Pareigūnas įpareigotas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Be to, jis turės sumokėti 1 000 eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.

Tai reiškia, kad teismas atmetė tiek prokuratūros siūlytą veikų kvalifikavimą, tiek paties pareigūno prašymą jį visiškai išteisinti.

Žuvusiojo šeimai priteistos dešimtys tūkstančių eurų

Teismo sprendimas svarbus ir žuvusio Andžejaus Aleksiuko artimiesiems.

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos našlei Veslavai Aleksiukienei priteista 9,4 tūkst. eurų turtinei žalai ir 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Žuvusiojo sūnui Robertui priteista 1,5 tūkst. eurų turtinei ir 15 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dar dviem nepilnamečiams žuvusiojo vaikams skirta po 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Bendra priteista žalos atlyginimo suma siekia 75,9 tūkst. eurų.

Be to, iš paties pasieniečio priteista 2 tūkst. eurų našlės patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Teismas pažymėjo, kad vertindamas šeimos ieškinius atsižvelgė ir į paties žuvusiojo elgesį – jis nepakluso pareigūnams ir mėgino išvengti sulaikymo.

Ar ši istorija jau baigta?

Bylos nagrinėjimo metu K. Ilgevičių palaikė kolegos pasieniečiai, tarp kurių buvo ir tarnybos vadovybės atstovų.

Šiuo metu pareigūnas toje pačioje pasienio užkardoje dirba sistemų stebėjimo operatoriumi.

Tačiau lapkričio 19-ąją paskelbtas nuosprendis dar nėra galutinis.

Jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tai reiškia, kad daugiau nei prieš dvejus metus įvykusios tragedijos teisinė istorija dar gali turėti tęsinį.

Vienas šūvis, viena žuvusi gyvybė ir sudėtingas klausimas, kur baigiasi pareigūno teisė panaudoti jėgą.

Nors pirmosios instancijos teismas jau paskelbė savo vertinimą, galutinė šios bylos baigtis dar gali pasikeisti.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.