Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gyventojams artėjantis šaltasis sezonas gali tapti gerokai brangesnis. Brangstančios gamtinės dujos, biokuras ir nafta jau daro spaudimą energetikos rinkai, o ekspertai perspėja, kad didesnes išlaidas gali pajusti ne tik tie, kurie moka už centralizuotą šildymą.
Į viršų gali kilti ir elektros bei degalų kainos. Todėl šįkart kalbama ne apie vieną brangstančią paslaugą, o apie visą išlaidų grandinę, kuri gali paliesti daugelio šeimų biudžetus.
Šildymas jau brangsta
Pirmieji signalai gyventojams jau matomi. TV3 skelbia, kad rugsėjį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia beveik 10 centų už kilovatvalandę – apie 9,8 cento.
Tai yra maždaug 40 proc. daugiau nei tuo pačiu metu prieš metus.
Tiesa, tokia kaina savaime nereiškia, kad kiekvienas gyventojas už šildymą mokės 40 proc. daugiau. Galutinę sąskaitą lemia ir konkretaus miesto tarifas, būsto plotas, pastato energetinis efektyvumas bei oro temperatūra.
Tačiau tendencija aiški – šildymo sezonas prasideda ne nuo gerų žinių.
Didžiausias galvos skausmas – biokuras
Lietuvos šilumos ūkyje didelę reikšmę turi biokuras. Būtent jo kainų augimas gali tapti viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šilumos sąskaitos šiemet bus didesnės.
Šilumos tiekėjai jau anksčiau prognozavo, kad biokuras gali kainuoti maždaug trečdaliu daugiau nei pernai.
Tai ypač svarbu miestams, kuriuose šiluma daugiausia gaminama naudojant biokurą.
Jeigu kuro kainos išliks aukštos, tiekėjams didės gamybos savikaina, o dalis šio pabrangimo galiausiai gali pasiekti vartotojus.
Dujų kainos taip pat kelia nerimą
Ne mažiau svarbi situacija gamtinių dujų rinkoje.
Dujos reikalingos ne tik tiesiogiai šilumos gamybai. Jų kaina turi įtakos ir elektros rinkai, nes dalis elektros Europoje pagaminama dujinėse elektrinėse.
Todėl brangesnės dujos gali sukelti grandininę reakciją.
Energetikos rinkose situaciją papildomai komplikuoja geopolitinė įtampa ir nepakankamai greitai pildomos Europos dujų saugyklos.
Brangesnė gali būti ir elektra
Elektros kainai įtakos turi daugybė veiksnių – nuo dujų ir naftos rinkų iki oro sąlygų bei elektros gamybos.
Kai nėra pakankamai vėjo ar saulės, didėja poreikis kitoms elektrinėms, o tai gali didinti elektros kainą.
Prie kainų neapibrėžtumo prisideda ir energetikos infrastruktūros pokyčiai bei regiono elektros sistemos situacija.
Todėl gyventojams šią žiemą gali tekti mokėti ne tik už brangesnį šildymą, bet ir susidurti su didesnėmis elektros išlaidomis.
Degalų kainos – dar vienas smūgis
Trečioji grandis – nafta.
Jeigu naftos kainos išlieka aukštos, tai gana greitai atsispindi degalinėse. Brangesni degalai reiškia didesnes išlaidas vairuotojams, tačiau jų poveikis tuo nesibaigia.
Brangesnis transportas didina ir verslo sąnaudas. Įmonės daugiau moka už prekių pristatymą, logistiką ir darbuotojų transportavimą, todėl dalis šių išlaidų ilgainiui gali persikelti į prekių bei paslaugų kainas.
Tai reiškia, kad energetikos kainų augimą gyventojai gali pajusti net ten, kur tiesiogiai nemato jokios sąsajos su dujomis ar nafta.
Ekspertai ragina ruoštis iš anksto
Ekonomistai ir energetikos rinkos dalyviai gyventojams pataria neignoruoti artėjančio sezono rizikų.
Jeigu būstas prastai apšiltintas, verta iš anksto įvertinti, kur prarandama daugiausia šilumos. Taip pat svarbu pasitikrinti, ar šeima gali pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacija.
Valstybė šiuo metu renkasi tikslinių kompensacijų modelį, o ne visuotinę PVM lengvatą šildymui.
Gyventojai prašymus dėl kompensacijų gali teikti elektroniniu būdu arba kreiptis į savo savivaldybę.
Tai nebūtinai reiškia energetikos krizę
Nepaisant neraminančių kainų prognozių, svarbu atskirti brangstančią energiją nuo fizinio energijos trūkumo.
Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Lietuvai gresia dujų ar elektros tiekimo krizė.
Pagrindinė rizika – finansinė.
Kitaip tariant, energijos turėtų pakakti, tačiau už ją gali tekti mokėti daugiau.
Todėl artėjanti žiema gali būti nemaloni pirmiausia šeimos piniginei: vienu metu spaudimą gali pajusti šildymo, elektros, degalų ir kitų kasdienių prekių išlaidos.
Šįkart svarbiausias klausimas ne „ar energijos užteks“, o „kiek už ją teks sumokėti“.
