Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gyventojų laukia ne pati maloniausia žinia artėjant šildymo sezonui. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šį rugsėjį jau yra gerokai didesnė nei tuo pačiu metu pernai, o šilumos tiekėjai įspėja, kad daugelyje miestų sąskaitos gali augti ir prasidėjus tikrajam šildymo sezonui.
Šiuo metu vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje siekia apie 9,8 cento už kilovatvalandę. Pernai rugsėjį ji buvo 6,9 cento. Tai reiškia, kad per metus vidutinė kaina padidėjo maždaug 40 procentų.
Tačiau galutinė suma, kurią gyventojai matys sąskaitose, priklausys ne tik nuo tarifo. Didelę reikšmę turės ir konkretaus daugiabučio būklė, jo suvartojamos šilumos kiekis bei oro temperatūra.
Šilumininkai prognozuoja: brangimas palies visus
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius šildymo sezono perspektyvas vertina gana griežtai.
Jo teigimu, šilumos kainos didės visuose miestuose, tačiau skirtingose vietovėse augimas nebus vienodas.
Tam įtakos turi kuro struktūra, kurią naudoja konkretus šilumos tiekėjas. Vienuose miestuose didesnę dalį sudaro biokuras, kituose vis dar reikšminga išlieka gamtinių dujų dalis.
Būtent kuro kainos šiuo metu yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių šilumos brangimą. Prie bendrų sąnaudų taip pat prisideda darbuotojų atlyginimų augimas ir kitos šilumos tiekimo išlaidos.
Prognozės skiriasi – nuo atsargesnių iki gerokai pesimistiškesnių
Šilumos tiekėjai gyventojus įspėja, kad per visą šildymo sezoną šiluma vidutiniškai gali kainuoti iki 30 procentų daugiau nei praėjusiais metais.
Tačiau Energetikos reguliavimo tarybos vadovas šiuo klausimu pateikia kiek atsargesnę prognozę.
Tikimasi, kad valdžios institucijų priemonės, kuriomis būtų siekiama didinti biokuro pasiūlą ir stabdyti jo brangimą, galėtų sumažinti galutinį kainų augimą.
Todėl kol kas kalbama ne apie vieną konkrečią sumą, kurią mokės visi gyventojai, o apie skirtingus scenarijus.
Svarbiausia – šildymo kaina skirtinguose Lietuvos miestuose gali labai skirtis.
Kodėl vienur brangs labiau, o kitur – mažiau?
Šilumos kainą lemia ne vien tai, kiek apskritai kainuoja kuras.
Svarbu, kokį kurą konkreti katilinė naudoja, kiek šilumos pagaminama, kokia yra miesto šilumos tiekimo sistema ir kokios kitos sąnaudos tenka tiekėjui.
Biokuras Lietuvoje yra vienas svarbiausių centralizuoto šildymo kuro šaltinių. Tačiau jo kainos taip pat daro tiesioginę įtaką gyventojų mokėjimams.
Gamtinių dujų naudojimas taip pat išlieka reikšmingas kai kuriose sistemose. Todėl miestai, kuriuose dujų dalis didesnė, gali būti jautresni šio kuro kainų pokyčiams.
Dėl šios priežasties nėra vieno universalaus atsakymo, kiek daugiau teks mokėti už 50 ar 60 kvadratinių metrų buto šildymą.
Vien tarifo neužtenka – svarbu ir namo būklė
Gyventojams taip pat svarbu nepamiršti, kad net ir tame pačiame mieste esančių vienodo dydžio butų sąskaitos gali labai skirtis.
Didžiausią įtaką turi pastato energetinis efektyvumas.
Renovuotame arba gerai apšiltintame daugiabutyje šilumos poreikis gali būti gerokai mažesnis nei sename, nerenovuotame name.
Todėl vien tik šilumos tarifo padidėjimas dar neleidžia tiksliai apskaičiuoti būsimos sąskaitos.
Prie to prisideda ir oro temperatūra. Jei žiema bus švelni, šildymo reikės mažiau. Ilgai išsilaikius šalčiams, šilumos suvartojimas natūraliai išaugs.
Vyriausybė ieško būdų suvaldyti biokuro kainas
Šilumos kainų klausimas jau atsidūrė ir valdžios institucijų darbotvarkėje.
Vyriausybė planuoja priemones, kuriomis būtų siekiama didinti biokuro pasiūlą ir sumažinti spaudimą jo kainoms.
Tai svarbu todėl, kad biokuras tapo vienu pagrindinių Lietuvos centralizuoto šildymo energijos šaltinių.
Jeigu jo kaina būtų sumažinta arba bent jau sustabdytas spartus augimas, tai galėtų turėti teigiamą poveikį ir galutinėms šilumos kainoms.
Vis dėlto kol kas šilumininkų prognozės išlieka gana atsargios – artėjantis sezonas gyventojams tikrai neatrodo pigesnis nei praėjęs.
Kiek teks mokėti, paaiškės prasidėjus šalčiams
Nors dabartiniai tarifai jau leidžia suprasti bendrą kryptį, galutines gyventojų išlaidas nulems ne vien tarifas.
Svarbiausi veiksniai bus oro sąlygos, pastato energetinis efektyvumas ir realus suvartotos šilumos kiekis.
Todėl vienam gyventojui didesnis tarifas gali reikšti keliolika papildomų eurų, kitam – gerokai didesnę sumą, ypač jei gyvenama sename ir daug šilumos prarandančiame daugiabutyje.
Tačiau viena tendencija šiuo metu jau aiški: šį šildymo sezoną daugeliui Lietuvos gyventojų teks ruoštis didesnėms sąskaitoms.
Kiek stipriai jos išaugs, paaiškės prasidėjus šaltesniems orams ir įsibėgėjus šildymo sezonui.
