Prasidėjus vasaros atostogų sezonui, lietuviai aktyviai leidžiasi į keliones, o šalies oro uostai fiksuoja rekordinius keleivių srautus.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Lietuvos turizmo sektorius išgyvena itin sėkmingą laikotarpį.
Tačiau naujausi „Eurostat“ duomenys atskleidė kur kas sudėtingesnį paveikslą. Vieni rodikliai džiugina, o kiti privertė nustebti net pačius turizmo sektoriaus atstovus.
Naujausia statistika rodo, kad Lietuva vienu metu atsidūrė tarp tarptautinio turizmo augimo lyderių, tačiau kartu fiksavo ir bendrą nakvynių skaičiaus mažėjimą.
Duomenys atskleidė netikėtą tendenciją
Per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius Lietuvos viešbučiuose, svečių namuose ir kitose apgyvendinimo įstaigose iš viso užfiksuota 1,78 mln. nakvynių. Sausį jų buvo 564 tūkst., vasarį – 577 tūkst., o kovą – daugiau kaip 641 tūkst.
Didžiausią dalį sudarė vietiniai keliautojai – per pirmąjį ketvirtį užfiksuota daugiau nei 1 mln. Lietuvos gyventojų nakvynių. Vis dėlto, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jų skaičius sumažėjo net 28,7 proc.
Tuo metu užsienio turistų aktyvumas augo itin sparčiai. Per pirmąjį ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose užfiksuota daugiau kaip 758 tūkst. užsienio turistų nakvynių, o jų skaičius, palyginti su 2025 metų pirmuoju ketvirčiu, išaugo 24,1 proc.
Lyginant 2025 ir 2026 metų pirmųjų ketvirčių „Eurostat“ duomenis, būtent dėl sumažėjusio vietinių turistų aktyvumo bendras nakvynių skaičius Lietuvoje sumažėjo 12,9 proc. Taigi Lietuva vienu metu fiksavo vieną sparčiausių užsienio turistų augimų Europos Sąjungoje, tačiau kartu ir reikšmingą bendrą nakvynių sumažėjimą.
Pagal tarptautinio turizmo augimą Lietuva užėmė antrąją vietą visoje Europos Sąjungoje. Sparčiau užsienio turistų nakvynių skaičius augo tik Airijoje, kur fiksuotas 43,3 proc. šuolis. Trečioje vietoje liko Slovakija (+15,4 proc.), o Europos Sąjungos vidurkis siekė 5,1 proc.
Tarp valstybių, kuriose tarptautinis turizmas augo sparčiausiai, taip pat pateko Malta, Lenkija, Danija ir Italija. Kita vertus, kai kuriose šalyse fiksuotas mažėjimas – užsienio turistų nakvynių skaičius smuko Latvijoje, Bulgarijoje, Belgijoje bei Liuksemburge.
Oro uostai fiksuoja rekordinius keleivių srautus
Vis dėlto šie skaičiai kelia klausimų, nes Lietuvos oro uostai tuo pat metu fiksavo rekordinį keleivių augimą.
Šių metų gegužę šalies oro uostuose aptarnautas rekordinis keleivių skaičius – beveik 735 tūkst. žmonių. Tai yra 8,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Didžiausias srautas fiksuotas Vilniaus oro uoste, kuriame aptarnauta beveik 542 tūkst. keleivių. Kauno oro uoste jų buvo apie 157 tūkst., o Palangos – 36 tūkst. Ypač sparčiai augo Kauno oro uostas, keleivių skaičių padidinęs 10 proc.
Iš viso gegužę Lietuvos oro uostuose aptarnauta beveik 5,8 tūkst. skrydžių. Ryškiausiai augo reguliarių skrydžių segmentas – tokių keleivių srautas, palyginti su praėjusių metų geguže, padidėjo 14 proc., o reguliarių skrydžių skaičius išaugo apie 10 proc.
„Gegužės rezultatai patvirtina, kad Lietuvos oro uostai išlaiko tvirtą augimo trajektoriją ir sėkmingai pasitinka intensyviausią vasaros kelionių sezoną. Rekordinis keleivių skaičius atspindi tiek augančią kelionių paklausą, tiek kryptingą darbą plečiant skrydžių pasiūlą ir stiprinant partnerystes su oro bendrovėmis“, – teigė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Palyginimui, 2025 metų gegužę Lietuvos oro uostų tinkle buvo aptarnauta daugiau kaip 678 tūkst. keleivių. Tai reiškia, kad per metus keleivių srautai išaugo beveik 57 tūkst.
Viešbučių atstovai sako, kad kritimo nepajuto
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė pripažįsta, kad pirmasis šių metų ketvirtis sektoriui nebuvo pats stipriausias, tačiau beveik 13 proc. turistų nakvynių kritimas, kurį rodo preliminarūs „Eurostat“ duomenys, ją nustebino.
„Visi liko labai nustebę, kad beveik 13 proc. yra kritimas, palyginus su praėjusiais metais. Taip, kritimas yra, mes patys matome. Kovas buvo tikrai toks, kaip čia pasakius, pats blogiausias, jeigu žiūrėtume į metų pradžią. Bet tikrai nebuvo 13 proc. kritimo“, – tv3.lt sakė E. Ližaitytė.
Anot jos, sektorius augimo pirmąjį ketvirtį iš tiesų nepajuto, tačiau ir apie tokį ryškų nuosmukį kalbėti nebūtų teisinga.
„Augimo nėra, bet ir kritimo tokio drastiško, kokį čia suprognozavo, tikrai nebuvo“, – teigė ji.
Vis dėlto, jos teigimu, bendra situacija šalyje neatrodė tokia prasta, kaip gali pasirodyti pažvelgus vien į preliminarius skaičius.
„Vilniuje augimo tikrai nebuvo. Sakykime, pirmasis ketvirtis nebuvo pats stipriausias. Bet, pavyzdžiui, Palangoje viešbučiams pirmasis ketvirtis buvo netgi geresnis negu praėjusiais metais. Žiema buvo labai graži, buvo daug savaitgalio kelionių“, – pasakojo LVRA vykdančioji direktorė.
Anot jos, skirtingi regionai demonstravo nevienodus rezultatus, todėl bendras vaizdas turėjo būti labiau subalansuotas.
„Mes žiūrime pagrindinius regionus – Vilnių, Kauną, pajūrį, kurortus. Kažkur buvo šiek tiek silpniau, kažkur buvo augimas. Finale turėtų būti išsilyginimas. Matome pagal einamuosius duomenis, viešbučių užimtumą ir pajamas, kad augimo pirmąjį ketvirtį tikrai nebuvo. Bet kad būtų toks kritimas – labai keista“, – kalbėjo ji.
E. Ližaitytės teigimu, jei tokie rodikliai patenka į „Eurostat“ duomenų bazę, labai svarbu aiškiai nurodyti, kad jie yra preliminarūs.
„Jeigu tokie duomenys patenka į rimtą „Eurostat“ portalą, jie turėtų būti įvardinti kaip preliminarūs. Kitaip mes labai keistai atrodome“, – pažymėjo pašnekovė.
LVRA vadovė taip pat nesutinka su išvada, kad lietuviai vis rečiau renkasi poilsį Lietuvoje.
„Aš negalėčiau pasakyti, kad lietuviai nebeapsistoja viešbučiuose. Tikrai taip nėra. Ko gero, vietinis turizmas pas mus vis dar proporcingai lenkia atvykstamąjį turizmą. Jis yra labai išvystytas“, – sakė ji.
Pasak jos, vietinių turistų srautai išliko aktyvūs, ypač pajūrio ir kurortų regionuose.
„Žmonės važiavo ir į pajūrį, ir į Neringą, grožėjosi žiema, poilsiavo gamtoje. Aš nematau tendencijos, kad lietuvių apsistojimas apgyvendinimo įstaigose mažėtų. Tendencija, sakyčiau, netgi priešinga. Kalbant apie brangstančias keliones į užsienį, lietuviai gali tiesiog rinktis atostogoms likti toje pačioje Lietuvoje“, – teigė E. Ližaitytė.
Oficiali statistika dar gali keistis?
Vis dėlto paaiškėjo, kad „Eurostat“ paskelbti rodikliai dar nėra galutiniai.
Valstybės duomenų agentūra tv3.lt paaiškino, kad nuo 2025 metų Lietuvos apgyvendinimo statistika buvo rengiama remiantis administracinės sistemos „E. turistas“ duomenimis.
Tačiau ne visos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos teikė informaciją į šią sistemą, todėl dalis rodiklių buvo apskaičiuota statistiniais metodais ir pateikta kaip įverčiai. Būtent šie įverčiai buvo perduoti ir „Eurostat“.
Anot agentūros, tokių įverčių tikslumas priklauso nuo to, kiek įstaigų pateikia duomenis ir kokia yra jų kokybė. Dėl šios priežasties nuo 2026 metų vėl pradėta rinkti papildomas statistines ataskaitas iš tų apgyvendinimo paslaugų teikėjų, kurie nedalyvauja „E. turistas“ sistemoje.
Surinkus papildomus duomenis, 2025 metų ir 2026 metų pirmojo ketvirčio rodikliai bus perskaičiuoti ir patikslinti. Kitaip tariant, šiuo metu skelbiama statistika turėtų būti vertinama kaip preliminari.
Vis dėlto, net ir pagal dabar turimus duomenis, ilgalaikė tendencija išlieka teigiama. Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, turistų nakvynių skaičius 2026 metų pirmąjį ketvirtį buvo 19,9 proc. didesnis nei tuo pačiu 2024 metų laikotarpiu.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
