Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius išlieka didelis – naujausiais skelbtais duomenimis, jų yra apie 222 tūkstančius. Tačiau aiškinantis, kas nutinka žmonėms pasibaigus leidimams laikinai gyventi šalyje, išryškėjo spragų: kai kurių detalių institucijos tiesiog nekaupia.
Vienas į žiniasklaidą kreipęsis verslininkas situaciją apibūdino itin griežtai – esą „niekas nežino, kur jie“. Vis dėlto Migracijos departamentas su tokiu apibendrinimu nesutinka ir aiškina, kad dauguma naujo leidimo neprašančių užsieniečių iš Lietuvos išvyksta.
Neteisėtai pasilikę žmonės, departamento teigimu, nustatomi tik labai retais atvejais.
Tikslaus skaičiaus institucija neturi
2024 metais užsieniečiams Lietuvoje buvo išduoti 67 369 leidimai laikinai gyventi, 2025-aisiais – 67 558, o per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius – 38 345.
Tačiau Migracijos departamentas nekaupia statistikos, kuri parodytų, kokia dalis pirmą kartą leidimą gavusių žmonių vėliau kreipiasi dėl jo pakeitimo.
Priežastis – leidimai gali galioti nuo vienų iki trejų metų, o žmogaus situacija per šį laiką gali pasikeisti. Vieni išvyksta anksčiau, kiti pakeičia leidimo pagrindą, treti persikelia į kitą Europos Sąjungos valstybę.
Konkretaus bendro skaičiaus, kiek žmonių išvyko, pakeitė savo statusą ar pasiliko neteisėtai, institucija nepateikė.
Dingus iš sistemų – pradedama ieškoti
Tai nereiškia, kad pasibaigus leidimui žmogus automatiškai tampa „nematomas“.
Panaikinus leidimą, tikrinamos duomenų bazės ir ieškoma informacijos, ar užsienietis išvyko iš Lietuvos bei Šengeno erdvės. Jeigu tokių duomenų nėra, su žmogumi bandoma susisiekti ir prašoma pateikti išvykimą patvirtinančius dokumentus.
Jei to padaryti nepavyksta, tikrinamos žinomos gyvenamosios vietos, informacijos gali būti prašoma buvusių darbdavių. Patikrinimuose taip pat dalyvauja policija, pasieniečiai ir darbo inspektoriai.
Užsieniečiai susiduria ir su kitomis bėdomis
Profesinių sąjungų patirtis rodo, kad užsieniečiai dažniau pagalbos prašo ne dėl pasibaigusio leidimo, o dėl neišmokėtų atlyginimų, dienpinigių, mobingo ar kitų darbo teisių pažeidimų.
Pasitaiko ir atvejų, kai darbuotojas jau turi jam palankų Darbo ginčų komisijos sprendimą, tačiau priklausančių pinigų vis tiek nepavyksta išieškoti.
Dar viena problema – migracijos dokumentų tvarkymas. Daliai užsieniečių sudėtinga savarankiškai naudotis elektroninėmis sistemomis, suprasti reikalavimus ir laiku pateikti reikalingus dokumentus.
Taigi teiginys, kad valstybė apskritai nežino, kur yra užsieniečiai, būtų per stiprus. Tačiau vientiso statistinio vaizdo tam tikrais klausimais trūksta – institucijos negali tiksliai pasakyti, kiek leidimo nebeatnaujinusių žmonių išvyko, pakeitė statusą ar liko Lietuvoje neteisėtai.
