Kamerūne gimęs Theo į Lietuvą atvyko ieškodamas naujų galimybių, tačiau pradžia čia nebuvo lengva – kultūrinis šokas, darbo paieškos ir bandymas pritapti svetimoje šalyje tapo kasdienybe. Vis dėlto vaikinas nepasidavė: kirpėjo įgūdžiai, atkaklumas ir noras pažinti lietuvius jam padėjo ne tik įsitvirtinti, bet ir susikurti gyvenimą, kuriame šiandien telpa darbas, meilė, lietuvių kalba ir svajonė padėti kitiems užsieniečiams.
Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt Theo papasakojo, kokie gyvenimo vingiai atvedė čia, dėl ko patyrė kultūrinį šoką bei kaip mato lietuvius.
Kodėl pasirinko Lietuvą?
Iki nusprendžiant kraustytis, kamerūnietis baigė mokyklą savo šalyje, o vėliau nusprendė ieškoti naujų vėjų.
„Savo šalyje aš studijavau, gyvenau su tėvais. Vėliau nusprendžiau ieškoti naujų galimybių po to, kai gavau bakalaureatą. Taip ir nusprendžiau atvykti“, – šypsodamasis aiškino jis.
Paklaustas, kodėl tolimesniam gyvenimui pasirinko būtent Lietuvą, Theo prisiminė, kad šią šalį jam pasiūlė mama, su kuria jiedu tada gyveno Dubajuje.
„Atsakymas būtų toks: tuo metu pasitaikė galimybė. Nusprendžiau persikelti į Dubajų ir gyventi su mama, po to buvau įstojęs į universitetą savo šalyje, bet jis man netiko, todėl pasakiau mamai, kad noriu ieškoti kažko kito. Išvykau gyventi pas ją į Dubajų.
Kultūrinis šokas vos atvykus
Vaikinas neslėpė, kad vos išžengus iš lėktuvo jis patyrė kultūrinį šoką. Gyvendamas Dubajuje jis priprato prie visai kitokios infrastruktūros, todėl vaizdas Lietuvoje buvo neįprastas. Nepasant to, Theo dėl to daug nepergyveno.
„Būsiu atviras… Gyvenau Dubajuje beveik dvejus metus, buvau pripratęs prie aukštų pastatų, didelio miesto. Kai atvykau į oro uostą, tuo metu jis dar buvo senas, ne toks, kaip dabar atnaujintas. Išėjęs iš oro uosto pamačiau viską ir pagalvojau, kad čia tik oro uostas, gal vėliau viskas atrodys kitaip…
Nuvažiavau į viešbutį. Tiesą sakant, net nesupratau, kad tai viešbutis – ieškojau kažko pigesnio. Tai buvo vieta su bendrais kambariais ir lovomis. Pradžia buvo tikrai labai sunki. Pamačiau aplinką, infrastruktūrą – ji nebuvo tokia, kokios tikėjausi. Tačiau man tai buvo gerai, nes atvykau čia ne dėl infrastruktūros“, – teigė kirpėjas.
Kirpėjo darbas
Neilgai trukus jis pradėjo ieškoti darbo. Bandydams įsidarbinti pagal specialybę, pašnekovas patyrė sunkumų, tačiau jį išgelbėjo namuose įgyti įgūdžiai – jis mokėjo kirpti.
„Kai atvykau į Lietuvą, pradžioje neturėjau darbo. Nežinau tiksliai, kaip viskas čia veikia, bet kartais kandidatuoji į darbus ir tau sako, kad vieta užimta, nors internete vis dar matai tą patį darbo skelbimą. Gali turėti visus reikiamus įgūdžius, atitikti visus reikalavimus, bet darbo vis tiek negauni. Nežinau konkrečių priežasčių.
Paklaustas, kaip susidomėjo barberio veikla, Theo papasakojo, kad jį šio amato išmokė jo kirpėjas, tapęs artimu bičiuliu.
„Viskas prasidėjo dar mano šalyje. Eidavau kirptis į kirpyklą, o kirpėjas tapo mano draugu. Pradėjau ten lankytis kiekvieną dieną, leisdavau laiką su juo – juokdavomės, bendraudavome. Tuo metu net nesupratau, kad iš viso to kaupiu patirtį.
Vieną dieną atėjau, buvo labai daug žmonių. Kirpėjas man pasakė, kad šiandien daug vaikų, gal galėčiau padėti – vaikai nelabai kreipia dėmesį, jis parodys, ką daryti. Davė man mašinėlę, pasodino į kėdę ir aš pradėjau kirpti“, – prisiminė pašnekovas.
Sunkios darbo paieškos
Kamerūnietis neslėpė, kad ilgainiui darbo paieškos išvargino. Apie tai prakalbęs su futbolo komandos draugais, pašnekovas gavo netikėtą pasiūlymą – pasirodo, jo komandos draugas turėjo kirpyklą.
Bet viduje pradėjau jausti, kad nors ir juokiuosi su žmonėmis, kurie turi darbus, pats tuo metu uždirbdavau tik apie 700 eurų per mėnesį, kartais 500, kartais 300 – ir to tikrai nepakako pragyvenimui. Reikia mokėti už būstą, mokesčius…
Tada taip ir pasakiau: „Mes juokiamės, bet darbo nėra.“ Tuomet mano dabartinis vadovas pasakė: „Ieškai darbo? Gali ateiti dirbti pas mane. Mačiau tavo įrašus internete.“ Taip ir susitarėme“, – sakė vaikinas.
Kad galėtų tinkamai rūpintis savo klientais, kamerūnietis atsakingai mokėsi ir įgijo reikiamą sertifikatą.
„Kai pradėjau pas jį dirbti, jis pasakė, kad kadangi dar niekada nebuvau dirbęs kirpykloje, reikės laiko išmokti. Taip praleidau aštuonis mėnesius mokydamasis – kirpykloje, akademijoje, nes jis taip pat turi savo akademiją. Mokiausi, mokiausi, mokiausi…. Ir galiausiai gavau sertifikatą. Po to jis mane iš karto įdarbino kirpykloje“, – dėstė užsienietis.
Klientai ir lietuviai draugai
Būdamas kirpėjų Theo kiekvieną dieną bendrauja su skirtingais žmonėmis. Nors iš pradžių kai kurie žmonės nenorėjo rinktis jo paslaugų, vėliau jis suformavo ištikimų klientų bazę. Dabar, jo teigimu, žmonės itin vertina kamerūnietį kaip savo srities specialistą.
„Dabar galiu pasakyti – pirmiausia labai ačiū žmonėms, nes pradžioje mano įspūdis buvo kitoks. Bet jis labai pasikeitė, kai pradėjau dirbti kirpykloje. Tikrai. Pradžioje buvo labai sunku, net sakyčiau – labai bloga ir sudėtinga. Bet kaip ir visur – kiekviena pradžia yra sunki.
Buvo taip, kad klientai ateidavo prie kirpyklos, pažiūrėdavo pro langą ir išeidavo. O šiandien tie patys klientai grįžta. Buvo sunku, bet tą sunkumą galima paversti galimybe. Aš tuo pasinaudojau. Žmonės jaučiasi su manimi laisvai, daug klientų ateina ir pasitiki manimi, net sako: „Palauksiu jo.“ Tada suprantu, kad atkaklumas duoda rezultatų. Tikiuosi, kad ateityje bus dar geriau“, – vylėsi jis.
Pašnekovas papasakojo, kad susirasti draugų jam padėjo mamos žodžiai. Paklausęs jos, jis lengviau įsiliejo į gyvenimą Lietuvoje.
„Gyvendamas Lietuvoje laikui bėgant nusprendžiau pakeisti savo požiūrį ir mąstymą. Tai buvo ir mano mamos patarimas – ji sakė: „Kai važiuoji į kitą šalį, nesielk kaip užsienietis. Stenkis įsilieti į visuomenę, pažinti kultūrą, suprasti, kaip žmonės gyvena, ką daro.“
Aš nusprendžiau taip ir padaryti. Nebuvau susitelkęs tik į savo bendruomenės žmones. Pradėjau draugauti su lietuviais ir kitais europiečiais, nes norėjau pažinti šalies kultūrą.
Susiradau draugų, daug juokaudavome, leisdavome laiką kartu, vaikščiodavome, linksmindavomės. Taip pamažu mano požiūris pradėjo keistis. Pajutau, kad prisitaikau vis labiau ir labiau. Net pradėjau šiek tiek kalbėti lietuviškai – gal labiau „gatvės“ kalba. Čia jau ne mano kaltė, o draugų, nes gatvėje dažniausiai išmoko ne oficialios kalbos, o visokių žodžių“, – šyptelėjo atvykėlis.
Kokie jo akimis yra lietuviai?
Paklaustas, kuo lietuviai skiriasi nuo jo tautiečių, Theo išskyrė lietuvių intravertiškumą. Pagal jo pastebėjimus, žmonės labiau atsiveria tik būdami vakarėlyje, kuriame laiką leidžia vartodami alkoholinius gėrimus. Jis taip pat išskyrė vieną dalyką – lietuviai niekada nesako netiesos.
„Pagrindinis skirtumas – Kamerūne labai lengva susirasti draugų. O čia žmonės yra labiau uždari, intravertiški. Man atrodo, kad stipresnė draugystė atsiranda tik tada, kai žmonės sėdi kartu prie stalo, kalbasi, juokiasi. Ir dažnai būna taip, kad vienas žmogus jau būna išgėręs – tada jis tampa atviresnis ir draugiškesnis. Kai žmonės išgeria, jie tampa draugiškesni, o kai yra blaivūs – vėl uždaresni. Bent jau toks mano įspūdis.
Taip pat pastebėjau, kad jei pats neprieisi prie žmogaus, jis dažniausiai pirmas nepradės pokalbio. Dažniausiai tu turi žengti pirmą žingsnį. Bet kai tai padarai, dauguma žmonių atsako nuoširdžiai ir tikrai – jie niekada nesako netiesos“, – pažymėjo jis.
Lietuvių kalba ir meilė lietuvei
Jis atskleidė, kad šiuo metu sėkmingai mokosi lietuvių kalbos, siekdamas dar sklandžiau įsilieti į visuomenę. Jį paskatino lietucių pop žvaigždės Jessicos Shy dainos.
„Tiesą sakant, pirmą kartą rimčiau pradėjau mokytis kalbos vieną dieną, kai su draugu nuėjau į vakarėlį. Nuėjome į klubą, ten grojo Jessica Shy muzika. Tą vakarą sutikau vieną merginą – ji buvo labai graži. Kai pradėjo groti muzika, ji šoko, mėgavosi. Man labai patiko, kaip ji atrodė, kaip judėjo jos plaukai – aš tiesiog įsimylėjau tą akimirką. Priėjau prie jos, pradėjome šokti kartu.
Vėliau grįžęs namo, prisiminiau tą pačią dainą ir pradėjau ją mokytis – ieškojau internete, verčiau tekstą, bandžiau suprasti žodžius. Taip pradėjau domėtis muzika ir per ją mokytis kalbos. Taip ir atsirado mano noras mokytis lietuvių kalbos. O dabar kirpykloje kiekvieną dieną bandau ją naudoti“, – kalbėjo vaikinas.
Tiesa, Lietuvoje pašnekovas ne tik dirba, mokosi kalbos ir kultūros aspektų, bet ir sėkmingai puoselėja santykius su lietuve. Tiesa, tai nėra mergina iš klubo, kurią jis paminėjo anksčiau. Paklaustas, kaip sekasi būti santykiuose su žmogumi, iš kitos kultūros, barberis išskyrė komunikacijos aspektą.
„Iš tikrųjų tai netgi juokinga, nes kartais problemos kyla tiesiog dėl nesusipratimų. Būna taip, kad nori kažką išreikšti, bet tiksliai nežinai, kaip. Kai bandai versti žodžius į kitą kalbą, žmonės ne visada supranta tą pačią prasmę. Pavyzdžiui, savo kalba, prancūziškai, galiu pasakyti: „šiandien noriu visko atsikratyti“. Bet kai tai išverčiama, mergina gali suprasti, kad noriu atsikratyti ja. Taigi tokie nesusipratimai dažnai kyla dėl komunikacijos.
Komunikacija yra labai svarbi santykių dalis, bet kartais ją sunku išlaikyti, valdyti, suprasti vienas kitą. Tačiau kai du žmonės nusprendžia būti kartu ir kartu spręsti problemas, jie išmoksta tai suvaldyti“, – teigė jis.
Nors sunkumų pasitaiko visur, Theo pažymėjo, kad jo mylimoji skiriasi nuo kitų moterų Lietuvoje – gerąja prasme.
„Su dabartine mergina mums sekasi – ji labai gera. Palyginti su kitomis lietuvėmis, ji, sakyčiau, turi labiau afrikietišką mąstymą. Kai kurios merginos sako, kad turi slavišką mentalitetą, kuris, jų manymu, daro jas stipresnes, savarankiškesnes.
Tačiau mano šalyje santykiai yra kitokie – mergina gerbia vyrą, vyras gerbia merginą. Yra abipusė pagarba. O iš savo ankstesnių santykių pastebėjau, kad kartais būna taip, jog mergina perima vyro vaidmenį, o aš tarsi tampu tuo, kuris prisitaiko santykiuose“, – dalijosi užsienietis.
Planuoja padėti kitiems
Kalbėdamas apie ateitį Lietuvoje, kamerūnietis atskleidė, kad nori padėti kitiems, atvykusiems čia iš svetur. Pasak jo, užsieniečiai susiduria su problemomis dėl būsto ir darbo, kas stipriai mažina jų gyvenimo kokybę.
„Aš esu verslo studentas, ir mes dažnai sakome, kad problemas reikia paversti galimybėmis uždirbti. Jei gali išspręsti problemą, gali iš to sukurti vertę.
Pavyzdžiui, jei norėčiau spręsti užsieniečių problemas, pirmiausia padėčiau jiems susirasti būstą. Tada galėčiau sukurti agentūrą, kur būstų savininkai bendradarbiautų su manimi, o aš padėčiau užsieniečiams rasti ne tik gyvenamą vietą, bet ir darbą.
Užsieniečiai čia susiduria su sunkumais – jiems sunku rasti būstą, dažnai gyvena hosteliuose ir moka kasdien, neturi stabilaus darbo. Tai tampa labai sudėtinga. Kalbu ne tik apie studentus, bet apie užsieniečius apskritai“, – aiškino Theo.
Kirpėjas taip pat akcentavo, kad svarbu ne tik padėti atvykėliams su kasdieniais dalykais, bet ir su laisvalaikiu, kad nekiltų psichologinių sunkumų dėl rutinos.
„Kai žmogus tik dirba, grįžta namo ir eina miegoti – tai veda prie psichologinių problemų, nes žmonės neturi su kuo pasikalbėti. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl kyla emocinių sunkumų.
Jie neturi vietų, kur galėtų leisti laiką. Dažniausiai, kai kas nors nori kažką nuveikti, visi eina į miesto centrą. Todėl, jei būtų sukurtos daugiau veiklų ar galimybių, būtų tikrai labai gerai“, – pastebėjo Lietuvoje gyvenantis vaikinas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
