Kamilė Lukauskytė
Lietuvos kino pasaulį pasiekė skaudi žinia – rugsėjo 30 dieną mirė kino režisierius Valdas Jakniūnas. Apie netektį pranešė Lietuvos kinematografininkų bendruomenė.
Režisierius mirė eidamas 83-iuosius metus. Per ilgus darbo dešimtmečius jis prisidėjo prie filmų, kurie tapo reikšminga Lietuvos kino istorijos dalimi, o pats kūrė darbus, įamžinusius žinomus šalies muzikus.
Nors jo vardas plačiajai auditorijai galėjo būti mažiau matomas nei garsiausių filmų režisierių, kino aikštelėje V. Jakniūno vaidmuo buvo itin svarbus.
Kelias į kiną prasidėjo televizijoje
V. Jakniūno profesinė kelionė prasidėjo dar 1967 metais. Lietuvos televizijoje ir radijuje jis pradėjo dirbti režisieriaus asistentu.
Vėliau žinias gilino Maskvoje, kur 1974 metais baigė Aukštuosius režisierių ir scenaristų kursus.
Dar 1971-aisiais V. Jakniūnas pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje antruoju režisieriumi.
Tai darbas, kurio žiūrovas ekrane dažniausiai nepastebi, tačiau be jo sudėtingas filmavimo procesas sunkiai įsivaizduojamas. Reikia koordinuoti filmavimo aikštelės darbą, padėti įgyvendinti režisieriaus sumanymą ir pasirūpinti daugybe organizacinių detalių.
Prisidėjo prie legendinių lietuviškų filmų
Per savo karjerą V. Jakniūnas dirbo prie ne vieno šiandien puikiai žinomo lietuviško kino kūrinio.
Jo profesiniame kelyje buvo tokie filmai kaip „Velnio nuotaka“, „Virto ąžuolai“, „Žaltvykslės“, „Žolės šaknys“, „Žalčio žvilgsnis“, „Don Žuanas“ ir „Arkliavagio duktė“.
Jis dirbo kartu su skirtingų kartų Lietuvos kino kūrėjais, tarp jų – Arūnu Žebriūnu, Gyčiu Lukšu, Jonu Vaitkumi ir Algimantu Puipa.
Kolegos V. Jakniūną prisimena kaip žmogų, kuriuo filmavimo aikštelėje buvo galima pasikliauti.
Turėjo ir ypatingą kūrybinę aistrą
Greta darbo prie kitų režisierių filmų V. Jakniūnas kūrė ir pats.
Ypatingą vietą jo kūryboje užėmė muzika. Režisierius kūrė filmus-koncertus, kuriuose įamžino ryškius Lietuvos muzikos pasaulio žmones ir kolektyvus.
Tarp jo darbų – „Introdukcija“, „M. K. Čiurlionio meno mokyklos ansambliai“, „Groja R. Katilius“, „Griežia Lietuvos kamerinis orkestras“, „Vilniaus kvartetas“ bei „Smuikininkas“.
Šie kūriniai šiandien svarbūs ne tik kaip režisieriaus palikimas. Juose išsaugotas ir tam tikras Lietuvos muzikinio gyvenimo laikotarpis, jo atlikėjai bei atmosfera.
Kolegos atsisveikina jautriai
Pranešdama apie netektį kino bendruomenė pabrėžė V. Jakniūno atsidavimą lietuviškam kinui.
Didelę savo profesinio gyvenimo dalį jis skyrė ne tik asmeninėms kūrybinėms idėjoms, bet ir kitų režisierių sumanymams įgyvendinti.
Būtent toks darbas neretai lieka už kadro – žiūrovas mato galutinį filmą, tačiau nemato dešimčių žmonių, be kurių jis nebūtų atsiradęs.
V. Jakniūnas buvo vienas iš jų.
Paskutinė kelionė – į Anykščius
Su režisieriumi atsisveikinama spalio 3 dieną.
Ryte Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje numatytos mišios, o vėliau artimieji, draugai ir kolegos gali atsisveikinti Vilniaus laidojimo namuose.
Vakare V. Jakniūnas bus palaidotas Senosiose Anykščių kapinėse.
Lietuvos kino bendruomenei lieka jo darbai ir dešimtmečiai, praleisti filmavimo aikštelėse. Nors dalis V. Jakniūno darbo likdavo nematoma žiūrovams, jo indėlis išliko filmuose, tapusiuose Lietuvos kino istorijos dalimi.
