Kamilė Lukauskytė
Lietuvos televizijos ir kultūros pasaulį pasiekė skaudi žinia – spalio 3 dieną mirė ilgametis LRT darbuotojas, televizijos režisierius ir prodiuseris Viktoras Snarskis.
Didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį jis paskyrė Lietuvos televizijai. Per kelis dešimtmečius V. Snarskis ne tik režisavo televizijos spektaklius bei dokumentinius filmus, bet ir prisidėjo prie daugybės gerai žinomų kultūros laidų atsiradimo.
Režisieriui buvo 73-eji.
Televizijai atidavė dešimtmečius
V. Snarskis gimė 1953 metais Kaune. Profesinį kelią su televizija jis susiejo dar jaunystėje.
1979 metais Lietuvos valstybinėje konservatorijoje baigęs televizijos režisūros studijas, tais pačiais metais pradėjo dirbti tuometinės Lietuvos televizijos Literatūros ir meno redakcijoje.
Tai tapo ilgos karjeros pradžia.
Bėgant metams V. Snarskis dirbo režisieriumi, prodiuseriu, o vėliau užėmė ir vadovaujamas pareigas. 2013–2018 metais jis buvo LRT Televizijos programų direkcijos direktorius.
Jo darbas buvo glaudžiai susijęs su kultūra, dokumentika ir televizijos programų formavimu. LRT
Prisidėjo prie žinomų laidų
Per savo karjerą V. Snarskis režisavo televizijos spektaklius, dokumentinius filmus, kūrė menininkų kūrybos vakarus ir įvairius kultūros laidų ciklus.
Jo pavardę galima rasti ir prie laidų, kurias puikiai prisimena ne viena Lietuvos televizijos žiūrovų karta.
V. Snarskis buvo tokių žinomų projektų kaip „Būtovės slėpiniai“, „Mūsų miesteliai“, „Stilius“, „Laiko ženklai“ bei „Amžininkai“ prodiuseris.
Tai buvo laidos, kuriose didelis dėmesys skirtas Lietuvos istorijai, kultūrai, miestams ir išskirtinėms asmenybėms.
V. Snarskio indėlis dažnai likdavo už televizijos ekrano – žiūrovai matydavo galutinį rezultatą, tačiau būtent režisieriai ir prodiuseriai rūpinosi, kad idėjos virstų televizijos laidomis.
Dirbo ir prie lietuviškų filmų
V. Snarskio profesinė veikla neapsiribojo vien televizijos laidomis.
Jis dirbo Lietuvos „Telefilme“ ir prisidėjo prie kelių lietuviškos televizijos istorijoje žinomų kūrinių.
Tarp jų – televizijos filmas „Raudonmedžio rojus“, taip pat „Eglė“ ir „Žalčio karūna“.
2020 metais V. Snarskis parašė dokumentinio filmo „Sugyvenimai“ scenarijų.
Net ir ilgus metus dirbdamas administracinį bei prodiuserinį darbą jis išliko glaudžiai susijęs su kūryba ir televizija.
Kolegos vertino jo profesionalumą
V. Snarskis buvo vertinamas ir pačios LRT bendruomenės.
Anksčiau vykusiuose LRT „Auksinių bičių“ apdovanojimuose jis buvo įvertintas kaip geriausias televizijos profesionalas – žmogus už kadro.
Tuomet jis buvo apibūdintas kaip patyręs televizijos profesionalas, puikiai išmanantis kultūros aktualijas, istoriją ir LRT archyvą.
Jo profesiniame kelyje kultūra užėmė ypatingą vietą – net sudėtingais televizijai laikotarpiais V. Snarskis siekė, kad ji išliktų matoma televizijos eteryje.
Artimieji paskelbė atsisveikinimo laiką
Su V. Snarskiu artimieji ir visi norintys pagerbti jo atminimą galės atsisveikinti spalio 6 dieną nuo 10 valandos.
Atsisveikinimas vyks Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šarvojimo salėje.
16 valandą velionis bus išlydėtas į Kairėnų kapines.
Spalio 7 dieną 18 valandą Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčioje už V. Snarskį bus aukojamos šv. Mišios. LRT
Liko dešimtmečius kurtas palikimas
V. Snarskio profesinis kelias apėmė kelis Lietuvos televizijos istorijos etapus – nuo sovietmečio televizijos iki šiuolaikinio visuomeninio transliuotojo.
Keitėsi technologijos, televizijos programos ir žiūrovų įpročiai, tačiau didžioji jo gyvenimo dalis liko susieta su tuo pačiu darbu – televizijos ir kultūros kūrimu.
Po režisieriaus mirties liko ne tik jo vardas titruose, bet ir dešimtys televizijos projektų, laidų bei kūrinių, kuriuos daugelį metų matė Lietuvos žiūrovai.
