Kamilė LukauskytėLietuvą sudrebinusį kunigų pedofilijos skandalą analizuoja teisininkai: aiškėja ir kokios bausmės susilauks vaikų prievartavimu, išnaudojimu ir pornografijos gamyba kaltinamas kunigas Tadas Švedavičius. Kaltę dvasininkas pripažįsta. Kriminologas paaiškino, kodėl jam skiriamos bausmės, tikėtina, bus apjungtos. O pornografijos laikymu kaltinamas Ryšardas Peciunas kaltę neigia, prabilo jo advokatas. Bažnyčia laikosi savų taisyklių ir savo nusikaltėlius dangsto: tyrimas atskleidė, kad teisėsaugą pasiekia mažiau nei dešimtadalis kunigų vykdytų seksualinių nusikaltimų.
Tadas Švedavičius Kalesninkų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje nedirba nuo praeitų metų gruodžio. Nuo pareigų jis buvo nušalintas staiga, prieš pat katalikų pasaulio didžiąsias šventes. Tačiau prokuratūra tyrimą pradėjo kur kas anksčiau, o Arkivyskupija su tyrėjais bendradarbiavo. Tad paskutiniuosius metus kunigui vis dar tarnaujant bažnyčioje Vilniaus arkivyskupija, tikėtina, žinojo, kuo dvasininkas yra kaltinamas, tačiau jam leido ir toliau aukoti mišias, laiminti vaikus.
Prokuratūra perdavė bylą teismui, o šis spręs, kokią bausmę skirti kunigui už eilę apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų: vaikų prievartavimas, nugirdymas, pornografijos gamyba ir platinimas. Kriminologo teigimu, tikėtina, kad teismas bausmių nesumuos, o jas apjungs, tad kunigui kalėjime gali tekti pasėdėti 15 metų.
„Bausmės skiriamos atskirai ir po to jos yra subendrinamos. Tai arba apėmimo arba dalinio sudėjimo būdu. Tai čia šiuo atveju turbūt reikėtų įsivaizduoti, kad griežčiausia galėtų būti maždaug apie 15 metų“, – aiškino kriminologas Gintautas Sakalauskas.
Tadas Švedavičius kaltę pripažįsta. Ar tai gali būti tiesiog sąmoningas ėjimas, būdas išvengti griežtesnės bausmės, kriminologas abejoja.
„Prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis yra lengvinanti aplinkybė. Teismas ją gali vertinti, bet šiuo atveju, nežinau, jeigu taip 100% imant bausmės, ir jeigu vien ta aplinkybė, tai galėtume kalbėti apie poros procentų galbūt kažkokią mažesnę bausmę“, – kalbėjo G. Sakalauskas.
Kitas dvasininkas kaltės nepripažįsta
Greta šios Lietuvą sudrebinusios bylos, šalia prokuratūra teismui perduoda ir kitą. Ryšardas Peciunas, kunigas, kaltinamas vaikų pornografijos disponavimu. Už tai gresianti didžiausia bausmė – 4 metai kalėjimo. Atlikę kratą pareigūnai jo asmeniniame kompiuteryje rado ženklų apie vaikų pornografijos atsisiuntimą. Tačiau šis kunigas kaltės nepripažįsta, tvirtina, kad tai galėjo nutikti netyčia.
„Tam, kad asmenį pripažint kaltu pagal tą baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriuo kaltinamas Ryšard Peciun, turi būti įrodyta tiesioginė tyčia. Tai mūsų situacijoje tos tiesioginės tyčios tikrai nėra“, – sakė advokatas Vytenis Dziegoraitis.
Po išviešinto skandalo prabyla daug asmenų, kurie dalijasi istorijomis, ką jiems teko patirti bažnyčioje.
„Prieš lygiai 52 metus toks pats atvejis buvo, kaip aš buvau mišiose, mane kunigas kvietėsi į namus. Va, Upytės kunigas, 1972 metais, liepos mėnesį, kokią dieną, neatsimenu“, – minėjo panevėžietė Janina.
Visuomenės reakcija į pedofilijos skandalą bažnyčioje
Liudijimų vis daugiau, dalis katalikų neslepia nusivylimo bažnyčia. Vieni šokiruoti, kiti sako, kad to buvo galima tikėtis.
„Ir dar jų kiek yra! Ir dar kiek jų yra… – Kaip vertinat? – Aišku, kad blogai! Mokina, viskas, ir ką? Ir ko jie, kaip sakant, dievo žmonės ir taip daro“, – piktinosi moteris.
„Žmonės visi yra žmonės, ar jie kunigai, ar jie kokie nors darbuotojai kokių stambesnių įstaigų, visi klysta, visokių yra“, – pridūrė gyventoja.
„Žiauru. Iškrypėliai“, – sakė moteris.
Bažnyčioje galioja kanonas – nustatytų taisyklių visuma. Kanonų teisės kodeksas nustato, kaip tvarkoma parapijos ir bažnytinė drausmė. Tame tarpe ir kunigų vykdomi nusikaltimai. Vyskupija tvirtina, kad tyrimus atlieka patys viduje, prasižengusius nubaudžia pagal savas taisykles, o prireikus bendradarbiauja su teisėsauga.
Kodėl teisėsaugą pasiekia tik mažuma nusikaltimų?
Į teisėsaugą kreiptis bažnyčia privalo tik tuo atveju, jei nusikaltimas sunkus ir dėl jo nukentėjo vaikai. Tačiau yra išimčių: jei nusikaltimas įvykdytas prieš daug metų, jei vaikai esamu momentu jau yra pilnamečiai, surinkta informacija, liudijimai ir įrodymai lieka bažnyčios viduje.
„Pačios pareigos teisėsaugai pranešti paprasčiausiai nėra“, – pridūrė G. Sakalauskas.
Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidžia bažnyčios ir teisėsaugos santykį: iš įtariamų 4 tūkstančių seksualinių nusikaltimų bažnyčioje, teismus pasiekė mažiau nei dešimtadalis.
„4 tūkstančiai atvejų buvo nustatyti prievartos, gavus iš pačios bažnyčios dokumentus, kur būtent dėl seksualinio prievartavimo vaikų buvo imtasi tam tikrų sankcijų prieš kunigus. Ikiteisminių tyrimų buvo pradėta tiktai 250“, – pasakojo G. Sakalauskas.
Prokuratūra visuomenei nepateikia duomenų, kiek kunigų Lietuvoje yra nuteisti laisvės atėmimo bausme. Nuo visuomenės slepia ir kiek tyrė kunigų bylų, susijusių su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.
