Kamilė Lukauskytė
Rusijoje kilęs nerimas dėl galimo maro atvejo pasiekė ir Lietuvą. Sibire mirus su pavojingų infekcijų tyrimais dirbusiai jaunai moteriai, pasklido prieštaringi pranešimai apie galimą užsikrėtimą viena pavojingiausių istorijoje žinomų ligų.
Situaciją dar labiau kaitina neaiškios mirties aplinkybės, kalbos apie karantiną ir Rusijos institucijų pateikiami paaiškinimai.
Tačiau Lietuvos specialistai pabrėžia: šiuo metu nėra duomenų, kad mūsų šalies gyventojams grėstų padidėjusi rizika užsikrėsti maru.
Laborantės mirtis sukėlė daugybę klausimų
Spalio pradžioje Rusijos Irkutsko srityje mirė 28 metų Darja Šipilova, dirbusi institute, kuriame tiriami pavojingų infekcijų sukėlėjai.
Rusijos oficialūs pareigūnai nurodė, kad moteris mirė nuo neaiškios kilmės plaučių uždegimo, o jos mirtis nesusijusi su profesine veikla.
Tačiau viešojoje erdvėje pasklido kitokia versija – esą darbuotoja laboratorijoje sudaužė mėgintuvėlį su maro bakterija.
Taip pat pranešta apie sustiprintą medicininę stebėseną ir galimus ribojimus vietos gydymo įstaigose.
Nepriklausomai patvirtinti, kad moteris iš tiesų sirgo maru, kol kas nepavyko. Rusijos institucijos oficialiai neigia užregistravusios šios ligos atvejį Irkutske.
Profesorė įvardijo, kas kelia daugiausia nerimo
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, Lietuvos imunologų draugijos prezidentė Aurelija Žvirblienė atkreipė dėmesį į pavojingus sukėlėjus tiriančių laboratorijų saugumo reikalavimus.
Pasak mokslininkės, tokiose įstaigose privaloma griežta apsauga: speciali apranga, filtrai, kaukės ir kitos priemonės, skirtos apsaugoti darbuotojus bei aplinką.
Todėl pranešimai apie galimai sudaužytą mėgintuvėlį kelia papildomų klausimų.
Profesorė priminė, kad Rusijoje dar sovietmečiu veikė institutai, tyrinėję itin pavojingas bakterijas. Ji taip pat aptarė istorinę biologinių ginklų kūrimo grėsmę.
Vis dėlto nėra patvirtintų duomenų, kad dabartinis incidentas būtų susijęs su biologinio ginklo kūrimu ar panaudojimu.
Ar maras galėtų pasiekti Lietuvą?
A. Žvirblienė aiškina, kad Irkutskas nuo Lietuvos nutolęs tūkstančius kilometrų, todėl tiesioginio ligos išplitimo į mūsų šalį pavojaus šiuo metu nemato.
Panašios pozicijos laikosi ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Institucija pranešė, kad nėra duomenų apie antrinius užsikrėtimo atvejus ar ilgalaikį ligos perdavimą tarp žmonių.
Lietuvos specialistai kartu su Europos institucijomis stebi padėtį, tačiau gyventojams kol kas nerekomenduojama imtis jokių papildomų apsaugos priemonių.
Kuo pavojinga ši liga?
Marą sukelia bakterija Yersinia pestis. Gamtoje ją gali platinti užsikrėtę graužikai ir jų blusos.
Liga pasireiškia keliomis formomis. Viena jų – buboninis maras, kuriam būdingas karščiavimas ir skausmingai padidėję limfmazgiai.
Kita, ypač pavojinga forma – plaučių maras. Tam tikromis aplinkybėmis jis gali plisti tarp žmonių per kvėpavimo takų lašelius, esant artimam kontaktui.
Nors istorijoje maras nusinešė milijonus gyvybių, šiandien jis gydomas antibiotikais. Itin svarbu gydymą pradėti kuo anksčiau.
Politikai ragina imtis griežtesnių veiksmų
Galimi įvykiai Rusijoje sukėlė ir politinių reakcijų.
Europarlamentarė Rasa Juknevičienė paragino svarstyti tranzito iš Rusijos bei Baltarusijos ribojimą ir pasirūpinti antibiotikų atsargomis.
Tuo metu europarlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iškėlė klausimų dėl informacijos prieštaringumo ir galimų laboratorinio saugumo problemų.
Tačiau tai yra politikų siūlymai ir vertinimai. Lietuvos sveikatos priežiūros institucijos šiuo metu nepaskelbė apie būtinybę įvesti papildomus ribojimus dėl maro.
Svarbiausia žinia Lietuvos gyventojams – panikuoti pagrindo nėra. Nors Rusijoje įvykusios mirties aplinkybės lieka neaiškios, šiuo metu nėra patvirtinto maro protrūkio, kuris keltų tiesioginę grėsmę Lietuvai.
