Siekiant užbaigti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausantys parlamentarai siūlo miestuose savo žemės neatgavusiems savininkams vietoje fiksuotos piniginės kompensacijos leisti pasirinkti lygiavertį laisvą miško plotą kaimo teritorijoje.
Tokią nuostatą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme siūlo įteisinti Seimo nariai nariai Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis ir Jaroslavas Narkevičius.
Žemės miestuose neatgavusiems gyventojams siūloma atlyginti miško sklypu
Jei Seimas pritartų, iki šių metų gruodžio 31 d. buvę žemės savininkai turėtų galimybę pakeisti savo sprendimą dėl atlyginimo būdo už turėtą nuosavybę. Tuo atveju, jeigu jie savo valios nepakeistų iki šių metų pabaigos, anot projekto iniciatorių, jiems nedelsiant turėtų būti išmokama likusi kompensacija tik pinigais.
LLRA-KŠS atstovaujantys parlamentarai pastebi, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas šiais metais dar nėra pasibaigęs. Jų duomenimis, Vilniaus mieste 2026 m. sausio 1 d. nuosavybės teisės dar neatkurtos 500 piliečių į bendrą apie 700 ha žemės plotą.
Kaip pastebima dokumento aiškinamajame rašte, viena pagrindinių priežasčių, kodėl nėra galimybės visapusiškai užbaigti šio proceso, yra gyventojų teisėtų interesų ir lūkesčių netenkinanti kompensacija pinigais už miesto teritorijoje negrąžinamą valstybės išperkamą žemę, kurios dydis yra tik 2 tūkst. 982 eurai už 1 ha.
„Simbolinės 2 tūkst. 982 eurų už 1 ha miestuose turėtos valstybės išperkamos žemės piniginės kompensacijos išmokėjimas negali būti laikomas teisingu atlyginimu ir tokiu būdu nėra įgyvendinamas valstybės prisiimtas įsipareigojimas teisingai atlyginti piliečiams už jų turėtą svetimos valdžios 1940 m. liepos 22 d. nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą“, – mano Teisingumo ministrė R. Tamašunienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J. Narkevičius ir Žmogaus teisių komiteto narys Č. Olševskis.
Pasak jų, šiuo metu galiojantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nenumato jokio kito alternatyvaus atlyginimo būdo, išskyrus piniginę kompensaciją, kuri, įvertinus realią neišpirktos žemės ar jos dalies rinkos vertę, yra neadekvačiai maža.
„Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas iš esmės negali patenkinti gyventojų, kurių žemės atkūrimo procesas nėra pasibaigęs, teisėtų ir pagrįstų lūkesčių į teisingą atlyginimą“, – sako LLRA-KŠS atstovaujantys Seimo nariai.
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės gyventojams pasirinkti lygiavertį miško plotą už miesto teritorijoje turėtą žemę, kadangi toks prašymas turėjo būti pateiktas iki 2024 m. gegužės 1 d.
