Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje gali būti keičiama užsieniečių įdarbinimo kvotų tvarka. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas atvirai pareiškė, kad dabar galiojanti sistema, jo vertinimu, neveikia taip, kaip turėtų. Ministerijoje jau rengiamas naujas pasiūlymas, tačiau kol kas neatskleidžiama, kaip konkrečiai galėtų pasikeisti taisyklės.
„Turiu tik pripažinti, kad kvotų sistema yra neveikianti ir reikėtų galvoti apie platesnius pokyčius“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė M. Katelynas.
Ministras pabrėžė, kad apie pokyčius jau galvojama, o ministerijoje rengiamas konkretus variantas. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar būtų atsisakyta pačios kvotų sistemos, ar būtų keičiami jos taikymo principai.
Kiek užsieniečių galima įdarbinti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2026 metais Lietuvoje patvirtinta 24,7 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota.
Šis skaičius sudaro apie 0,9 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus, kuris 2025 metų liepos 1 dieną siekė apie 2,9 mln. žmonių.
Kvota nustatoma atsižvelgiant į darbo rinkos situaciją. Vertinami Užimtumo tarnybos stebėsenos duomenys, darbo rinkos pokyčiai bei jų prognozės.
Taigi sistema buvo sukurta siekiant susieti užsieniečių įdarbinimą su realiu Lietuvos darbo rinkos poreikiu.
Tačiau dabar VRM vadovas sako, kad toks mechanizmas praktikoje nėra pakankamai veiksmingas.
Ar kvotos bus panaikintos?
Tai – vienas svarbiausių kol kas neatsakytų klausimų.
Žurnalistams paklausus, ar ministerija svarsto visiškai atsisakyti kvotų sistemos, M. Katelynas konkretaus atsakymo nepateikė.
Ministras tik patvirtino, kad rengiami platesni pokyčiai ir apie juos bus galima kalbėti išsamiau artimoje ateityje.
Tai reiškia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog kvotos jau panaikintos ar kad priimtas sprendimas jų atsisakyti.
Kol kas kalbama apie rengiamą pasiūlymą.
Kodėl ši tema tapo tokia svarbi?
Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje pastaraisiais metais tapo viena iš svarbių darbo rinkos ir migracijos politikos temų. Darbdaviai kai kuriuose sektoriuose ieško darbuotojų užsienyje, o valstybė kartu siekia kontroliuoti migracijos mastą ir užtikrinti, kad į šalį atvykstantys darbuotojai atitiktų nustatytas taisykles.
Kvotų sistema yra vienas iš mechanizmų, kuriuo siekiama reguliuoti tokį įdarbinimą.
Tačiau jos veiksmingumas dabar kelia klausimų pačiai Vyriausybei.
M. Katelyno pareiškimas rodo, kad ministerija svarsto ne vien techninius pakeitimus, bet ir platesnį dabartinio modelio pertvarkymą. Kokie konkretūs sprendimai bus pasirinkti, kol kas neskelbiama.
Pokyčiai gali paliesti ir darbdavius
Kvotų tvarkos pakeitimai būtų aktualūs ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos įmonėms, kurios darbuotojų ieško užsienyje.
Šiuo metu pasibaigus nustatytai kvotai leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas tam tikrais atvejais. Viena iš sąlygų – darbuotojui mokamas atlyginimas turi siekti ne mažiau kaip 1,2 bruto darbo užmokesčio dydžio. Kita išimtis taikoma tam tikroms aukštą pridėtinę vertę kuriančioms profesijoms, kurioms nustatoma kitokia atlyginimo riba.
Todėl bet kokie kvotų sistemos pakeitimai galėtų turėti tiesioginės įtakos įmonių galimybėms samdyti darbuotojus iš užsienio.
Kol kas tačiau nėra paskelbta, kad šios taisyklės būtų keičiamos.
Ministras kol kas detalių neatskleidžia
M. Katelynas žada, kad apie rengiamus pokyčius bus galima kalbėti plačiau, kai ministerijoje parengtas variantas bus pristatytas.
„Tikiuosi, kad artimoje ateityje bus galima apie tai pakalbėti plačiau“, – sakė ministras.
Kol kas lieka neaišku, ar būsimi pakeitimai reikš dabartinės kvotos modelio koregavimą, naują jos apskaičiavimo principą, papildomas išimtis ar apskritai kitokį užsieniečių įdarbinimo reguliavimą.
Aišku tik tiek, kad dabartinė sistema, paties vidaus reikalų ministro vertinimu, nebeatitinka siekiamų tikslų, todėl ministerija rengia jos pokyčių variantą.
