Kamilė Lukauskytė
Baltijos šalims ir kitoms Europos valstybėms vis dažniau susiduriant su sabotažo, dronų ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šalis geba į tokias situacijas reaguoti ramiai ir objektyviai. Pasak jo, svarbiausia – aiškiai įvardyti grėsmių šaltinį ir stiprinti valstybės pasirengimą.
Ministras: svarbu nepasiduoti panikai
R. Kauno teigimu, pastaruoju metu Europoje fiksuojami įvairūs incidentai turi bendrų bruožų. Ministras pabrėžė, kad Lietuva į tokius įvykius neturėtų reaguoti emocingai ar skubotai.
Anot jo, valstybės institucijos turi vertinti faktus, nustatyti aplinkybes ir tik tada daryti išvadas.
Kartu ministras pabrėžė, kad Lietuva aiškiai įvardija agresorių ir mato platesnį tokių veiksmų kontekstą. Jo vertinimu, panašūs incidentai skirtingose Europos valstybėse rodo, kad NATO šalims tenka susidurti su naujo pobūdžio iššūkiais.
Grėsmės nebėra vien tik teorinės
Hibridinės atakos gali būti labai skirtingos. Tai gali būti sabotažas, bandymai trikdyti kritinės infrastruktūros darbą, kibernetinės atakos, informacinės operacijos ar bepiločių orlaivių naudojimas.
Tokio pobūdžio veiksmai išsiskiria tuo, kad ne visada primena tradicinį karinį puolimą. Jie gali būti vykdomi taip, kad būtų sunkiau iš karto nustatyti tikrąjį jų organizatorių.
Būtent dėl to valstybėms reikia ne tik karinių pajėgumų, bet ir gerai veikiančių žvalgybos, teisėsaugos bei civilinės saugos sistemų.
Lietuva stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą
R. Kaunas atskleidė, kad Lietuvoje jau sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga. Kariuomenė taip pat yra parengusi įvairius reagavimo scenarijus, skirtus situacijoms, kurios galėtų kilti dėl galimų hibridinių išpuolių.
Tačiau konkrečios tokių planų detalės neviešinamos.
Ministras aiškino, kad viešai atskleidus, kaip konkrečiai valstybė reaguotų į vieną ar kitą išpuolį, tokia informacija galėtų pasinaudoti potencialus priešininkas.
Todėl dalis pasirengimo priemonių lieka nevieša – visuomenei pateikiama informacija apie bendrą pasirengimo kryptį, tačiau ne apie konkrečias kariuomenės veiksmų schemas.
Dėmesys – energetikai ir strateginiams objektams
Kritinės infrastruktūros apsauga tampa vienu svarbiausių klausimų, nes jos sutrikdymas galėtų turėti tiesioginės įtakos gyventojams.
Energetikos objektai, ryšių sistemos, transporto infrastruktūra ir kiti strateginiai objektai gali tapti potencialiais taikiniais, todėl jų apsauga stiprinama ne tik fiziškai.
Numatomos ir elektroninės apsaugos priemonės, kaupiamas avarinės įrangos rezervas, o kai kuriuose strateginiuose objektuose jau naudojamos bepiločių orlaivių aptikimo bei neutralizavimo sistemos.
Tai reiškia, kad pasirengimas galimoms grėsmėms nėra apsiribojantis vien kariuomenės veiksmais.
Atsakas turi būti bendras
Ministras taip pat akcentavo NATO valstybių vienybės svarbą.
Jeigu skirtingose Europos šalyse fiksuojami panašūs bandymai daryti spaudimą, trikdyti infrastruktūrą ar kelti visuomenės nerimą, atskiros valstybės negali veikti visiškai izoliuotai.
Bendras informacijos apsikeitimas, žvalgybinis bendradarbiavimas ir suderintas politinis atsakas gali tapti vienu svarbiausių būdų atgrasyti potencialius priešininkus.
Lietuvai, esančiai prie Rusijos ir Baltarusijos, toks bendradarbiavimas ypač svarbus.
Ekspertas: gynyba prasideda nuo visuomenės
Kartu su ministro vertinimu nuskambėjo ir atsargos pulkininko Gintaro Bagdono mintis, kad valstybės gynyba neturėtų būti suprantama vien kaip ginkluotės ar kariuomenės klausimas.
Pasak jo, reikšmingą vaidmenį turi ir pačių gyventojų pasirengimas.
Visuomenė, kuri žino, kaip elgtis krizės metu, geba atpažinti dezinformaciją ir supranta pagrindinius civilinės saugos principus, yra atsparesnė galimoms priešininko operacijoms.
Tai ypač svarbu hibridinių grėsmių atveju, kai vienas iš galimų tikslų gali būti ne fizinė žala, o visuomenės išgąsdinimas, nepasitikėjimo institucijomis skatinimas ar susiskaldymo didinimas.
Lietuva ruošiasi scenarijams, apie kuriuos viešai nekalbama
R. Kauno pareiškimai rodo, kad Lietuva hibridines grėsmes vertina kaip realią saugumo aplinkos dalį.
Kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimas, reagavimo planų rengimas, bepiločių orlaivių aptikimo sistemos ir bendradarbiavimas su sąjungininkais tampa vis svarbesnėmis valstybės pasirengimo priemonėmis.
Tačiau ministras kartu siunčia ir kitą žinutę – kiekvienas incidentas turi būti vertinamas profesionaliai, nepasiduodant panikai ir nepadarant skubotų išvadų.
Hibridinės grėsmės gali būti nematomos taip, kaip tradicinė karinė agresija, tačiau būtent todėl valstybės pasirengimas joms tampa ne mažiau svarbus. Lietuva, pasak ministro, stiprina apsaugą ir ruošiasi įvairiems scenarijams – net tiems, apie kuriuos visuomenei kol kas negali papasakoti.
