Kamilė Lukauskytė
Teismo sprendimas byloje dėl 15-metės išžaginimo Anykščių rajone sukėlė aštrią politikų reakciją. Nors jaunas vyras buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas atidėtas, todėl į kalėjimą jis nebuvo pasiųstas. Apeliacinės instancijos teismui nepakeitus ankstesnio sprendimo, viešoje erdvėje kilo diskusija apie bausmės proporcingumą ir nepilnamečių apsaugą.
Apeliacinis skundas atmestas
Panevėžio apygardos teismas atmetė prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus. Taip liko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Utenos apylinkės teismas vyrui buvo skyręs trejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo dvejiems metams. Nuteistajam taip pat buvo nustatyti konkretūs įpareigojimai.
Tarp jų – per nustatytą laiką pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei laikytis nustatyto buvimo namuose režimo.
Teismas taip pat įpareigojo nuteistąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Nusikaltimas įvykdytas per ekskursiją
Byloje nagrinėti 2024 metų spalį įvykę įvykiai Anykščių rajone esančiame pramogų parke.
Nuteistasis tuo metu dirbo instruktoriumi-pagalbiniu darbuotoju. Per vaikams skirtą ekskursiją, kurios metu buvo organizuojama bauginanti programa labirintuose, jis, teismo nustatytais duomenimis, nusivedė nepilnametę į vieną iš parko zonų ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą.
Teismas pripažino vyrą kaltu dėl seksualinio nusikaltimo prieš nepilnametę ir jos sveikatos sutrikdymo.
Nukentėjusiajai taip pat priteista 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vyras savo kaltę neigė, tačiau teismas konstatavo, kad jo kaltę pagrindžia byloje surinkti įrodymai.
Kodėl realios laisvės atėmimo bausmės nebus?
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino įvairias aplinkybes. Tarp jų buvo tai, kad nusikaltimo metu nuteistasis buvo ką tik sulaukęs pilnametystės ir anksčiau nebuvo teistas.
Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau taikant įpareigojimus ir priežiūrą.
Būtent ši sprendimo dalis sulaukė daugiausia viešos kritikos.
Ruginienė: „Šlykštu ir sunku suvokti“
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teismo sprendimą viešai įvertino itin kritiškai.
Ji pabrėžė gerbianti teismų nepriklausomumą, tačiau teigė, kad sprendimas palikti nuteistąjį laisvėje jai atrodo sunkiai suprantamas.
Ruginienės teigimu, tokios bylos gali turėti įtakos nukentėjusiųjų pasitikėjimui teisine sistema. Ministrė taip pat kėlė klausimą, ar seksualinio smurto prieš nepilnamečius bylose valstybė užtikrina vienodą požiūrį į visas aukas.
Jos komentaras socialiniuose tinkluose buvo itin aštrus – ministrė sprendimą pavadino nuviliančiu ir teigė, kad visuomenė turi kelti klausimus dėl vaikų bei nukentėjusiųjų apsaugos.
Sprendimą kritikavo ir V. Sinkevičius
Teismo sprendimą kritikavo ir Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.
Jis teigė, kad tokie sprendimai gali mažinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo sistema. Politikas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skiriant bausmę buvo vertinama nuteistojo savanoriška tarnyba Lietuvos kariuomenėje ir veikla Lietuvos šaulių sąjungoje.
Šie argumentai tapo dar viena viešos diskusijos dalimi – ar tokios aplinkybės turėtų turėti reikšmės sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo už sunkų nusikaltimą prieš nepilnametę.
Teisinė istorija tuo nesibaigia
Šiuo metu galioja Panevėžio apygardos teismo sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos nuosprendis iš esmės paliktas galioti.
Byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio ne tik dėl paties nusikaltimo, bet ir dėl klausimo, kaip teismai vertina jauno, anksčiau neteisto žmogaus atsakomybę už seksualinį nusikaltimą prieš nepilnametę.
Tuo metu politikų reakcijos rodo, kad ši byla jau peržengė vien konkretaus teismo proceso ribas – ji tapo platesnės diskusijos apie vaikų apsaugą, bausmių taikymą ir pasitikėjimą teisingumo sistema dalimi.
