Kamilė Lukauskytė
NATO yra gynybinis aljansas, tačiau prasidėjus kariniam konfliktui vien savo teritorijos saugojimu gynyba nebūtinai apsiribotų.
Tokią žinią pasiuntė NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojas, aviacijos maršalas seras Johnas Stringeris. Kalbėdamas apie galimą Aljanso gynybą jis pripažino: jeigu to reikėtų NATO valstybių saugumui užtikrinti, galėtų būti atakuojami ir taikiniai priešininko teritorijoje.
Ypač daug dėmesio NATO planuose, anot jo, skiriama trims Baltijos valstybėms.
„Kartais norint apsiginti, tenka pulti“
J. Stringeris apie NATO planus kalbėjo Estijos leidiniui „Postimees“ per Estijos gynybos savaitę.
Paklaustas apie Aljanso veiksmus galimo konflikto atveju, kariškis priminė, kad NATO išlieka gynybinis aljansas.
Tačiau gynybinis Aljanso pobūdis nereiškia, kad karinio konflikto atveju visi veiksmai turėtų vykti tik NATO teritorijoje.
J. Stringeris tai apibendrino trumpai: „kartais norint apsiginti, tenka pulti“.
Tai nereiškia, kad NATO paskelbė ketinanti pradėti puolamąjį karą. Pareigūno komentaras buvo pateiktas kalbant apie scenarijų, kuriame Aljansas jau būtų įtrauktas į karinį konfliktą ir turėtų ginti savo nares.
Paklausė tiesiai – ar smogtų giliai Rusijoje?
Interviu J. Stringeriui pateiktas ir dar konkretesnis klausimas – ar ginant NATO valstybes galėtų prireikti smūgių taikiniams toli Rusijos teritorijoje.
Jo atsakymas buvo nedviprasmiškas.
Jeigu NATO būtų įtraukta į karinį konfliktą ir tokių taikinių neutralizavimas būtų reikalingas Europos valstybių saugumui užtikrinti, tai būtų viena iš priemonių, kurių Aljansas imtųsi.
Kitaip tariant, geografinė NATO siena savaime nebūtų riba kariniams veiksmams, jeigu iš už jos būtų vykdoma ataka prieš Aljanso valstybes.
Baltijos šalys – NATO planų centre
Lietuvai, Latvijai ir Estijai ypač aktuali kita J. Stringerio komentaro dalis.
Aukšto rango NATO pareigūnas teigė, kad Aljansas pastaruosius kelerius metus rengė atgrasymo ir gynybos planus visai euroatlantinei erdvei.
Juose didelis dėmesys skiriamas būtent trims Baltijos valstybėms.
Baltijos šalys yra NATO rytiniame flange ir tiesiogiai ribojasi su Rusija arba Baltarusija, o Lietuva taip pat turi sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi.
Todėl galimo konflikto scenarijai šiame regione jau ne vienus metus yra svarbi NATO gynybos planavimo dalis.
Kada Rusija galėtų pulti? Atsakymo nepateikė
Pastaruoju metu Europos politikai, kariškiai ir saugumo ekspertai ne kartą diskutavo, kiek laiko Rusijai reikėtų atkurti savo karinius pajėgumus ir
