Kamilė Lukauskytė
Didėjant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų valstybių, NATO siunčia aiškią žinią Maskvai. Vyriausiasis Aljanso pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichius pareiškė, kad bet koks išpuolis prieš NATO valstybę būtų ryžtingai atremtas.
Spalio 12 dieną Varšuvoje vykusioje saugumo konferencijoje generolas pristatė savo požiūrį į tai, kaip Aljansas gintųsi galimos agresijos atveju.
Jo žinutė buvo skirta ne tik Rusijai, bet ir NATO rytinio sparno valstybėms, kurios pastaraisiais metais susiduria su didėjančiais saugumo iššūkiais.
Generolas įspėjo dėl galimo puolimo
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas pabrėžė, kad Aljansas yra gynybinė organizacija ir nesiekia pradėti karinio konflikto.
Tačiau jeigu kuri nors NATO narė būtų užpulta, atsakas būtų ryžtingas.
Pasak generolo, svarbiausias tikslas – sustabdyti agresiją ir neleisti užpuolikui pasiekti savo karinių tikslų.
NATO pasirengusi ne tik atremti pirmąjį smūgį, bet ir neutralizuoti pajėgas bei sistemas, kurios padėtų tęsti puolimą.
Tai reiškia, kad gynybiniai veiksmai galėtų būti nukreipti ne vien prieš tiesiogiai puolančius dalinius, bet ir prieš jų aprūpinimo bei vadovavimo infrastruktūrą.
Tokiais pareiškimais siekiama parodyti, kad išpuolis prieš Aljansą agresoriui neatneštų laukiamo rezultato.
Pristatė vadinamąją pergalės teoriją
Varšuvoje generolas pristatė strateginį požiūrį, vadinamą „pergalės teorija“.
Jo esmė – išlaikyti NATO karinį pranašumą ir užtikrinti, kad Aljansas galėtų greitai reaguoti į galimą išpuolį.
Strategija remiasi jau parengtais NATO atgrasymo ir gynybos planais.
Numatoma, kad kilus karinei grėsmei sąjungininkai turėtų ne tik sustabdyti priešo puolimą, bet ir sugriauti jo galimybes tęsti kovinius veiksmus.
Didelis dėmesys skiriamas šiuolaikinėms technologijoms, įskaitant bepiločius orlaivius, pažangias stebėjimo sistemas ir dirbtinio intelekto panaudojimą.
Vis dėlto detalūs NATO gynybos planai išlieka įslaptinti, todėl viešai atskleidžiami tik bendrieji strategijos principai.
Europoje daugėja nerimą keliančių incidentų
Griežtas NATO perspėjimas nuskambėjo neatsitiktinai.
Pastaraisiais mėnesiais Europos valstybės pranešė apie įvairius saugumo incidentus, tarp jų – įtartinų bepiločių orlaivių pasirodymus, kibernetines atakas ir galimus sabotažo veiksmus.
Ypatingo dėmesio sulaukė incidentas Vokietijoje, kai viename oro uoste buvo aptiktas sprogmenų prikrautas dronas.
Vakarų pareigūnai dalį tokių veiksmų sieja su Rusijos vykdoma hibridine kampanija prieš Ukrainą remiančias valstybes.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne kiekvieno atskiro incidento ryšys su Rusija yra galutinai įrodytas.
Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad tokie veiksmai gali sukelti pavojų civiliams gyventojams ir padidinti netyčinio karinio susidūrimo riziką.
NATO susiduria su naujomis grėsmėmis
Viena sudėtingiausių problemų Aljansui yra vadinamieji pilkosios zonos veiksmai.
Tai incidentai, kurie gali būti priešiški ar destabilizuojantys, tačiau ne visada prilygsta tiesioginiam kariniam užpuolimui.
Tokiems veiksmams priskiriamos kibernetinės atakos, infrastruktūros pažeidimai, informacinės operacijos ir galimi diversijų atvejai.
NATO turi aiškius kolektyvinės gynybos principus, tačiau atsakas į mažesnio masto incidentus dažnai reikalauja papildomo politinio ir karinio vertinimo.
Būtent todėl Aljansas stiprina žvalgybą, oro erdvės stebėjimą, infrastruktūros apsaugą ir sąjungininkų koordinavimą.
Ypatingas dėmesys – rytiniam NATO sparnui
Rusijos keliama grėsmė ypač aktuali valstybėms, esančioms netoli jos sienų.
Tarp jų – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija.
NATO jau yra sustiprinusi savo karinį buvimą rytiniame flange, dislokavusi daugianacionalines pajėgas ir išplėtusi oro gynybos veiklą.
Po ankstesnių Rusijos bepiločių orlaivių ir karinių lėktuvų sukeltų incidentų pradėta papildoma rytinio sparno saugumo stiprinimo veikla.
Ji apima naikintuvus, oro gynybos sistemas, stebėjimo priemones ir glaudesnį sąjungininkų bendradarbiavimą.
Lietuvai šios priemonės ypač svarbios, nes šalies saugumas tiesiogiai susijęs su NATO gebėjimu greitai reaguoti į grėsmes Baltijos regione.
Aljansas pabrėžia, kad jo karinis buvimas regione yra gynybinio pobūdžio.
Europoje svarstomas JAV pajėgų vaidmuo
Papildomų klausimų Europos saugumui kelia ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinių pajėgų ateitis žemyne.
Pentagonas peržiūri JAV karių dislokavimo Europoje planus.
Neatmetama galimybė, kad ateityje dalies amerikiečių pajėgų skaičius regione galėtų būti sumažintas.
Peržiūros rezultatus numatoma paskelbti metų pabaigoje.
Dėl šios priežasties Europos NATO narės vis aktyviau investuoja į savo gynybinius pajėgumus.
Didinamas karinis finansavimas, stiprinama ginkluotė ir siekiama užtikrinti, kad Europos valstybės galėtų prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
Tačiau JAV vaidmuo NATO išlieka itin svarbus, ypač kalbant apie strateginius pajėgumus, žvalgybą ir karinį vadovavimą.
Aljanso vadovas ragina nepasiduoti baimei
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat ne kartą pabrėžė, kad Rusijos grėsmės negalima nuvertinti.
Vis dėlto, jo vertinimu, Aljansas turi pakankamai galios apsiginti.
Rutte ragino sąjungininkus išlaikyti ramybę, tęsti kasdienę veiklą ir toliau remti Ukrainą.
Pasak jo, svarbu ne tik didinti karinį pasirengimą, bet ir išlaikyti politinę vienybę.
Tai laikoma viena svarbiausių atgrasymo priemonių.
Ką NATO perspėjimas reiškia Rusijai?
Generolo Alexuso Grynkewichiaus pareiškimas pirmiausia yra atgrasymo žinutė.
NATO siekia parodyti Maskvai, kad karinis puolimas prieš bet kurią Aljanso narę sulauktų organizuoto ir stipraus atsako.
Tai nereiškia, kad NATO rengiasi pulti Rusiją ar kad tiesioginis karas yra neišvengiamas.
Priešingai – Aljanso tikslas yra užkirsti kelią konfliktui, aiškiai parodant galimos agresijos pasekmes.
Pagrindinė NATO žinia – nė viena valstybė narė neturi likti viena susidūrusi su kariniu užpuolimu.
Didėjant įtampai Europoje, ši pozicija tampa ypač svarbi Baltijos šalims ir kitoms rytinio Aljanso sparno valstybėms.
Artimiausiu metu NATO toliau stiprins savo gynybinius pajėgumus ir stebės Rusijos veiksmus, siekdama užtikrinti, kad bet koks galimas išpuolis būtų atgrasytas dar prieš jam prasidedant.
