Kamilė Lukauskytė
Tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos kilo naujas diplomatinis ginčas. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas griežtai sukritikavo Europos valstybes, kurios nepritaria Vašingtono susitarimui su Rusija dėl dyzelino tiekimo.
Amerikiečių pareigūnas apkaltino europiečius dvigubais standartais ir pareiškė, kad jie patys ilgą laiką pirko rusiškus energijos išteklius, nors kartu ragino didinti spaudimą Maskvai.
Bessento teigimu, nuo karo Ukrainoje pradžios Europa Rusijai už energijos išteklius sumokėjo daugiau, nei skyrė paramos Ukrainai. Vis dėlto šio palyginimo jis nepagrindė konkrečiais skaičiavimais.
JAV iždo sekretorius negailėjo kritikos
Spalio 12 dieną paskelbtame interviu televizijai „Fox News“ Scottas Bessentas gynė JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą dėl rusiško dyzelino.
Pasak jo, Vašingtonas siekia sumažinti degalų kainas amerikiečiams, todėl susitarimas su Rusija yra ekonomiškai naudingas.
Tačiau Europoje šis sprendimas sulaukė kritikos.
Bessentas pareiškė, kad Europos valstybės neturi pagrindo priekaištauti Jungtinėms Valstijoms, nes pačios nesugebėjo visiškai atsisakyti rusiškų energijos išteklių.
Jo vertinimu, europiečių energetikos politika buvo nesėkminga, o iš Rusijos perkama energija ir toliau suteikia pajamų Kremliui.
JAV iždo sekretorius tokią Europos kritiką pavadino veidmainyste
Susitarimas dėl 300 tūkstančių tonų dyzelino
Naujas ginčas prasidėjo spalio 9 dieną, kai Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Pagal JAV prezidento pristatytą planą Rusija turėtų pasaulinei rinkai pateikti 300 tūkstančių tonų dyzelino, o vėliau šių degalų eksportą dar padidinti.
Vašingtonas šį sprendimą aiškina būtinybe stabilizuoti degalų rinką ir sumažinti kainų spaudimą vartotojams.
Tačiau dalies rusiškam dyzelinui taikomų apribojimų sušvelninimas sukėlė klausimų dėl Vakarų sankcijų politikos nuoseklumo.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga taikė įvairias ekonomines sankcijas Maskvai.
Viena jų paskirčių – apriboti Rusijos pajamas, kurios gali būti naudojamos karui finansuoti.
Todėl naujas susitarimas vertinamas ne tik kaip ekonominis, bet ir kaip politinis sprendimas.
Ukraina perspėja dėl pasekmių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai sukritikavo Vašingtono sprendimą.
Jo teigimu, ekonominės nuolaidos Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepadės pasiekti ilgalaikės taikos.
Zelenskis perspėjo, kad papildomos pajamos gali suteikti Rusijai daugiau galimybių tęsti karinius veiksmus.
Ukrainos vadovas taip pat išreiškė nusivylimą tuo, kad sprendimą priėmė viena svarbiausių Ukrainos partnerių.
Jo vertinimu, spaudimo Rusijai mažinimas tuo metu, kai tęsiasi atakos prieš Ukrainos miestus, siunčia netinkamą signalą Maskvai.
Kyjivo pozicija – siekiant taikos reikia išlaikyti ekonominį spaudimą Rusijai, o ne suteikti jai papildomų pajamų šaltinių.
Europos Sąjunga laikosi kitokios pozicijos
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas taip pat sukritikavo JAV sprendimą.
Ji perspėjo, kad sankcijų rusiškam dyzelinui švelninimas gali padėti Kremliui finansuoti karą.
Kallas atkreipė dėmesį į Rusijos atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus ir padažnėjusius saugumo incidentus Europoje.
Pasak jos, tokiomis aplinkybėmis būtų netinkama mažinti spaudimą Maskvai.
Europos Sąjungos atstovė pabrėžė, kad Bendrija neketina atsisakyti savo sankcijų politikos.
Susitarimą kritikavo ir Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo, išreiškęs didelį nusivylimą Vašingtono sprendimu.
TV3
+1
Ar Europa iš tiesų vis dar perka rusišką energiją?
Bessento kaltinimai paliečia vieną sudėtingiausių Europos energetikos klausimų.
Iki 2022 metų daugelis Europos valstybių buvo smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų, naftos ir kitų energijos išteklių.
Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Europos Sąjunga ėmėsi priemonių šiai priklausomybei mažinti.
Buvo įvesti naftos ir naftos produktų importo apribojimai, pradėta diversifikuoti dujų tiekimą ir daugiau investuoti į atsinaujinančią energetiką.
Tačiau visiškai nutraukti energetinius ryšius su Rusija per trumpą laiką nepavyko.
Kai kurioms ankstesnėms sutartims taikomi pereinamieji laikotarpiai, o atskirų energijos išteklių importas nutraukiamas palaipsniui.
Europos Sąjunga yra numačiusi tolesnes priemones rusiškų dujų ir naftos importui nutraukti.
Todėl Bessento teiginys apie Europos priklausomybę nuo Rusijos turi faktinį pagrindą, tačiau jo pateiktas finansinis palyginimas reikalauja papildomų duomenų ir konteksto.
Svarbu atskirti istorines išlaidas energijai, dabartinį importą ir įvairias Ukrainai teikiamos paramos formas.
Lietuva taip pat kritikuoja JAV sprendimą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad JAV susitarimas su Rusija silpnina bendrą Vakarų poziciją.
Spalio 12 dieną Liuksemburge ministras pažymėjo, kad veiksmingiausia sankcijų politika yra tuomet, kai Europa ir Jungtinės Valstijos savo veiksmus koordinuoja.
Budrio teigimu, vienašaliai sprendimai apsunkina pastangas išlaikyti nuoseklų ekonominį spaudimą Maskvai.
Vis dėlto ministras nemano, kad naujasis susitarimas turės didelės įtakos dyzelino kainoms ar iš esmės pakeis Europos Sąjungos poziciją.
Jis patikino, kad Lietuva ir toliau sieks užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
Lietuvos diplomatijos vadovo vertinimu, svarbiausia išlaikyti bendrą Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu.
Kyla klausimų dėl JAV sprendimo teisėtumo
Diskusijų sulaukė ne tik politinės, bet ir teisinės naujojo susitarimo aplinkybės.
JAV iždo sekretorius nepaaiškino, kokiais konkrečiais teisiniais įgaliojimais administracija remiasi įgyvendindama susitarimą.
Taip pat lieka klausimų, kaip naujosios priemonės bus suderintos su artimiausiu metu įsigaliosiančiomis JAV įstatymų nuostatomis, susijusiomis su muitais.
Kol kas nėra aišku, ar dėl to prireiks papildomų administracinių ar teisinių sprendimų.
Šios aplinkybės gali turėti įtakos praktiniam susitarimo įgyvendinimui.
Nesutarimai atskleidžia skirtingus prioritetus
Naujausias ginčas rodo skirtingus JAV administracijos ir Europos lyderių prioritetus.
Vašingtonas pabrėžia būtinybę mažinti degalų kainas ir palengvinti finansinę naštą vartotojams.
Tuo metu Ukrainą remiančios Europos valstybės akcentuoja sankcijų svarbą siekiant riboti Rusijos galimybes tęsti karą.
Abi pusės pripažįsta energetinio saugumo svarbą, tačiau nesutaria, kokios priemonės šiuo metu būtų tinkamiausios.
Svarbu ir tai, kad Europos valstybės nėra vienodos – jų priklausomybė nuo rusiškų energijos išteklių ir galimybės juos pakeisti skiriasi.
Pagrindinis nesutarimas – ar trumpalaikis degalų kainų mažinimas pateisina ekonominių apribojimų Rusijai švelninimą.
Kol kas Europos Sąjunga signalizuoja, kad sankcijų politikos nekeis, o JAV administracija gina savo sprendimą kaip naudingą amerikiečių vartotojams.
Tolesnė įvykių eiga parodys, ar sąjungininkams pavyks suderinti energetinius interesus ir bendrą poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje.
