Kamilė Lukauskytė
Lietuvos padangę per pastarąsias dienas sudrebinę dronų incidentai iškėlė ne tik oro gynybos, bet ir gyventojų perspėjimo sistemos klausimą. Prezidentas Gitanas Nausėda po Valstybės gynimo tarybos posėdžio neslėpė kritikos – jo vertinimu, vienu iš naujausių atvejų žmonės turėjo būti perspėti nedelsiant, o valstybės institucijos turėjo išnaudoti visas galimybes reaguoti.
Prezidentas pareiškė, kad sprendimą antradienio naktį nepaskelbti tikrojo oro pavojaus ir gyventojams neišsiųsti perspėjimo statusu „Raudona“ vertina blogai. Jo teigimu, tuo metu virš Lietuvos skridęs objektas kėlė realų pavojų.
Nausėda: įspėjimas turėjo būti nedelsiamas
Pasak G. Nausėdos, šiuo atveju nereikėtų pernelyg susitelkti į diskusijas, kokiu greičiu skrido dronas ar kokia tiksliai buvo jo trajektorija.
Svarbiausia, prezidento vertinimu, buvo tai, kad objektas pateko į Lietuvos oro erdvę ir galėjo kelti grėsmę žmonėms.
„Jis kėlė realų pavojų ir tokiais atvejais įspėjimas turi būti nedelsiamas“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė šalies vadovas.
Tai reiškia, kad diskusija persikelia ne tik į klausimą, ar Lietuva sugeba numušti įsibrovusį droną, bet ir į kitą labai svarbią grandį – ar visuomenė apie pavojų sužino pakankamai greitai.
„Testo neišlaikėme“
Dar griežčiau prezidentas įvertino kitą, sekmadienį įvykusį incidentą.
G. Nausėda pareiškė, kad tuo atveju gyventojų perspėjimo sistema nesuveikė taip, kaip turėjo.
„Dėl šito konkretaus atvejo – ne, testo neišlaikėme“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad turėjo suveikti ne tik informavimo sistema, bet ir galimybės panaudoti kovos priemones. Prezidento teigimu, vien argumentas, jog laiko reakcijai buvo mažai, negali būti laikomas pakankamu paaiškinimu.
Šis vertinimas ypač svarbus dėl to, kad Lietuva pastaraisiais mėnesiais jau ne kartą susidūrė su atvejais, kai radarai užfiksuodavo objektus, iš pradžių galėjusius atrodyti kaip dronai, tačiau vėliau paaiškėdavo, kad tai buvo balionai ar kiti objektai.
Dronas buvo numuštas, bet klausimų liko dar daugiau
Antradienio naktį situacija buvo kitokia. Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus, o į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną sunaikino iš Šiaulių pakilę Italijos naikintuvai. Tam panaudota raketinė ginkluotė.
Vėliau patikslinta, kad dronas numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. Netoliese yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, o KAM vadovas Robertas Kaunas patvirtino, kad numuštas aparatas turėjo sprogmenį.
Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos. G. Nausėda teigė, kad tai buvo rusiškas „Gerbera“ tipo aparatas, skirtas Ukrainai pulti, tačiau nukrypęs nuo kurso.
Prezidentas ragina atidžiau stebėti Baltarusiją ir Kaliningradą
G. Nausėda kartu atkreipė dėmesį į platesnę problemą. Jo teigimu, Lietuva turi geriau žinoti, kas vyksta ne tik pasienyje, bet ir Baltarusijos bei Kaliningrado srityse.
Prezidentas pabrėžė, kad svarbu kuo anksčiau suprasti galimą dronų judėjimo trajektoriją ir jų kilmę. Jo teigimu, tokia informacija galėtų padėti užkirsti kelią galimoms provokacijoms prieš Lietuvą.
Kartu jis teigė, kad Lietuva turi būti pasiruošusi reaguoti į bet kokį droną, nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės jis atskrenda ar kur skrenda.
Kariuomenė: sprendimai priimami pagal algoritmus
Prezidento kritikos fone svarbu ir kariuomenės pozicija. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra aiškinęs, kad oro pavojaus atvejais institucijos vadovaujasi iš anksto nustatytais algoritmais.
Jo teigimu, institucijos nenori be reikalo gąsdinti gyventojų, tačiau pastebėjus galimą oro erdvės pažeidimą turi būti imamasi nustatytų veiksmų.
Būtent čia ir atsiranda viena sudėtingiausių problemų: perspėti per anksti reiškia rizikuoti, kad grėsmė vėliau nepasitvirtins, tačiau perspėti per vėlai gali reikšti, kad žmonės neturės pakankamai laiko pasitraukti į saugią vietą.
Po naujausio incidento – klausimas, ar sistema pasirengusi kitam kartui
Pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad dronų grėsmė Lietuvai jau nėra vien teorinis scenarijus. Vienu atveju objektas buvo sunaikintas NATO naikintuvais, kitu – kilo klausimų dėl to, kaip greitai gyventojai buvo perspėti.
Todėl dabar dėmesys krypsta ne tik į oro gynybos sistemas, radarus ar naikintuvus. Ne mažiau svarbi tampa visa grandinė – objekto aptikimas, jo identifikavimas, sprendimas dėl reakcijos ir kuo greitesnis gyventojų perspėjimas.
Prezidento išsakyta frazė apie „neišlaikytą testą“ rodo, kad būtent ši grandis artimiausiu metu gali sulaukti dar daugiau politinio ir institucinio dėmesio. O Lietuvos gyventojams svarbiausias klausimas išlieka labai konkretus: jeigu panaši situacija pasikartotų rytoj, ar perspėjimą jie gautų pakankamai anksti?
