Europos šalių sostinėms pradėjus diskutuoti, kas galėtų žemynui atstovauti bet kokiose taikos derybose su Maskva dėl karo Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokie svarstymai neatspindi saugumo poreikių.
„Europos saugumo ateitis sprendžiama Ukrainoje, tačiau pirmiausia reikia sustabdyti Rusiją. Ji turi būti sulaikyta, o ne skatinama. Pakartotiniai raginimai užmegzti ryšius su Maskva neatspindi Europos saugumo poreikių“, – pirmadienį Seime sveikindamas NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją sakė šalies vadovas.
„Jei nepavyks nustatyti aiškių sąlygų ir sukurti patikimo atgrasymo, tai tik padrąsins agresorių“, – tvirtino jis.
Praėjusią savaitę ES šalių užsienio reikalų ministrai aptarė galimų derybų su Maskva sąlygas. Po susitikimo teigta, kad pasiektas „platus sutarimas“ dirbti per Bendrijos institucijas.
Diskusijos dėl ryšių su Maskva atnaujinimo suintensyvėjo aklavietėje atsidūrus JAV pastangoms sustabdyti karą Ukrainoje, o JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesiui nukrypus į Iraną.
Svarstymai šia tema suintensyvėjo, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė, kad Europai galėtų atstovauti jo ilgametis sąjungininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis. Europoje ši idėja buvo griežtai atmesta.
NATO viršūnių susitikime tikisi dėmesio oro gynybai
G. Nausėdos teigimu, artėjančiame Aljanso viršūnių susitikime Ankaroje naujas NATO oro erdvės ir priešraketinės gynybos tinklo planas turėtų tapti vienu iš pagrindinių rezultatų.
„Neseniai įvykę incidentai, susiję su NATO oro erdvės pažeidimais, akivaizdžiai rodo, kad būtina skubiai didinti investicijas į oro gynybos pajėgumus. (…). Taip pat būtina užtikrinti stipresnį NATO buvimą oro erdvėje visame Baltijos regione ir rytiniame flange“, – kalbėjo prezidentas.
Pastaruoju metu rytinio NATO flango šalys susiduria su dronų įskridimais.
Praėjusią savaitę Rusijos dronas pataikė į daugiabutį gyvenamąjį namą Rumunijoje. Bepiločiai orlaiviai pastaruoju metu buvo įskridę ir į Baltijos šalių teritorijas.
Aljanso viršūnių susitikimas Ankaroje numatytas liepos 7–8 dienomis.
G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad žvelgiant į ateitį NATO sąjungininkų užduotis yra neieškoti alternatyvų transatlantiniams santykiams, o juos dar labiau stiprinti.
„Tik stipresnė Europa taps pajėgesne ir patikimesne Jungtinių Valstijų sąjungininke. Ir tik stiprus transatlantinis ryšys sudarys pagrindą ilgalaikei taikai ir stabilumui visoje euroatlantinėje erdvėje“, – sakė jis.
Taip šalies vadovas kalbėjo JAV mažinant savo vaidmenį Europoje bei raginant sąjungininkus didinti išlaidas gynybai.
Transatlantinį ryšį savo kalboje akcentavo ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas. Jo teigimu, Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir tapti kariniu požiūriu stipria bei lygiaverte partnere.
„Tuo pačiu Europos gynyba turi stiprinti NATO, o ne dubliuoti jos veiklą. NATO išlieka pagrindiniu mūsų saugumo ramsčiu. Ypač svarbu išlaikyti JAV karinį buvimą Europoje, ypač NATO rytiniame flange“, – teigė parlamento vadovas.
Šią žinutę siuntė ir premjerė Inga Ruginienė, pasak jos, žemyno šalys turi daugiau investuoti į saugumą, o „stipri transatlantinė vienybė išlieka būtina patikimam atgrasymui ir gynybai“.
G. Nausėda taip pat tikino, jog jei kiekviena NATO narė Ukrainai kasmet skirtų 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, būtų galima surinkti apie 143 mlrd. dolerių (apie 122,7 mlrd. eurų).
„Išteklių yra. Mums labiausiai trūksta politinės valios ir teisingo naštos pasidalijimo. Istorija mus vertins ne pagal mūsų pareiškimus, o pagal mūsų veiksmus. Ukraina jau laimėjo mums brangaus laiko, kurio negalima švaistyti“, – sakė jis.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) yra pasiūlęs, kad sąjungininkės Ukrainai skirtų 0,25 proc. savo BVP, tačiau šis pasiūlymas nesulaukė palaikymo didžiosiose Europos šalių sostinėse.
Lietuva yra įsipareigojusi Ukrainai kasmet teikti saugumo ir gynybos paramos už 0,25 proc. metinio BVP.
Anot premjerės I. Ruginienės, parama Ukrainai taip pat reiškia demokratinio pasaulio patikimumo gynimą.
„Ukraina ir toliau neįtikėtinai narsiai kovoja už savo laisvę ir nepriklausomybę. Bet ukrainiečiai gina ir vertybes, kuriomis tikime mes visi – laisvę, demokratiją, suverenitetą ir žmogaus orumą. Lietuva ir toliau stovės kartu su Ukraina tiek, kiek reikės. Nes taika negali būti kuriama ant nuovargio, baimės ar dvejonių pagrindo“, – teigė I. Ruginienė.
Pirmadienį Vilniuje, Seimo rūmuose, vyksta NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
