Kamilė Lukauskytė
Lietuvos saugumo klausimai ir toliau išlieka vienu svarbiausių šalies užsienio politikos prioritetų. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais ir aptarė, kaip augančio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis Lietuva turėtų stiprinti savo gynybą, ryšius su sąjungininkais ir paramą Ukrainai.
Šalies vadovas ypatingą dėmesį skyrė Jungtinėms Valstijoms, NATO ir būtinybei toliau didinti pačios Lietuvos pasirengimą gynybai.
Prezidentas: turime ne tik tikėtis sąjungininkų pagalbos
Susitikime su ambasadoriais G. Nausėda pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja neatsipalaiduoti ir toliau stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.
Prezidento teigimu, Lietuva turi investuoti ne tik į kariuomenę, bet ir į gynybos pramonę, kad šalies pasirengimas galimoms grėsmėms būtų kuo didesnis.
Tai tampa ypač svarbu regione išliekant Rusijos keliamiems saugumo iššūkiams bei tęsiantis karui Ukrainoje.
Pasak G. Nausėdos, Lietuva turi būti pasirengusi ne tik priimti sąjungininkų paramą, bet ir pati turėti pakankamai pajėgumų prisidėti prie bendros NATO gynybos.
JAV įvardytos kaip vienas svarbiausių saugumo ramsčių
Prezidentas aiškiai pabrėžė Jungtinių Valstijų reikšmę Lietuvos saugumui.
„Jungtinės Valstijos yra Lietuvos saugumo garantas“, – susitikime su diplomatais pabrėžė šalies vadovas.
Ši žinutė ypač aktuali diskutuojant apie JAV vaidmenį Europoje ir NATO rytiniame flange.
Lietuvai strategiškai svarbu išlaikyti glaudų transatlantinį ryšį ir užtikrinti, kad JAV karinis bei politinis įsitraukimas Europoje išliktų stiprus.
Tačiau kartu prezidentas pabrėžia ir pačios Lietuvos atsakomybę.
Lietuva sparčiai didina išlaidas gynybai
Susitikime G. Nausėda atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais Lietuvoje priimtus sprendimus stiprinti gynybą.
Šiemet Lietuva pagal gynybos finansavimo dalį yra tapusi viena iš NATO lyderių. Kartu sparčiau plėtojama šalies gynybos pramonė ir vykdomi dideli investiciniai projektai.
Prezidentas taip pat išskyrė Seimo priimtą Kapčiamiesčio poligono įstatymą. Jis sudaro sąlygas šiame regione rengti dideles bendras Lietuvos ir sąjungininkų pratybas.
Tokie sprendimai, šalies vadovo vertinimu, turėtų sustiprinti Lietuvos pasirengimą ir kartu pasiųsti aiškią žinią potencialiems agresoriams.
Dėmesys ne tik kariuomenei, bet ir gynybos pramonei
Vienas svarbiausių prezidento akcentų – būtinybė Lietuvoje sparčiau plėtoti gynybos pramonę.
Geopolitinei situacijai išliekant įtemptai, vien karinių pajėgumų didinimo nepakanka. Reikalinga ir infrastruktūra, gamybos pajėgumai, technologijos bei galimybė greitai papildyti kariuomenės atsargas.
Todėl Lietuva pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria vietos gynybos pramonės projektams.
Prezidento teigimu, investicijos į šią sritį gali būti svarbios ne tik šalies saugumui, bet ir ekonomikai – kuriamos naujos technologijos, darbo vietos bei stiprinamas Lietuvos vaidmuo bendroje Europos gynybos pramonėje.
Ambasadoriams – svarbi užduotis
Susitikimas su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais buvo skirtas ne vien šalies gynybos klausimams.
Ambasadoriai yra vieni svarbiausių Lietuvos interesų atstovų užsienyje, todėl jiems tenka užduotis stiprinti ryšius su sąjungininkais ir partneriais.
Ypač svarbu užtikrinti, kad Lietuvos pozicija saugumo klausimais būtų aiškiai girdima Europos Sąjungoje, NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose.
Prezidentas taip pat akcentavo paramos Ukrainai svarbą. Lietuvos pozicija išlieka tokia, kad Ukrainos gebėjimas gintis nuo Rusijos agresijos yra tiesiogiai susijęs ir su viso Europos regiono saugumu.
Lietuva nori būti ne stebėtoja, o aktyvi NATO dalyvė
G. Nausėdos žinutę galima apibendrinti gana paprastai: Lietuva tikisi stiprios sąjungininkų paramos, tačiau kartu turi pati daryti viską, kad būtų pasirengusi gynybai.
JAV išlieka vienu svarbiausių Lietuvos saugumo ramsčių, tačiau transatlantinis ryšys veikia ne vien dėl Vašingtono įsipareigojimų. NATO stiprumas priklauso ir nuo pačių Europos valstybių pasirengimo.
Todėl Lietuva didina gynybos finansavimą, plečia kariuomenės infrastruktūrą, stiprina sąveiką su sąjungininkais ir investuoja į gynybos pramonę.
Saugumo situacija išlieka įtempta
Prezidento susitikimas su ambasadoriais vyksta tuo metu, kai Europos saugumo aplinka išlieka sudėtinga.
Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o NATO valstybės stiprina rytinį Aljanso flangą. Lietuva dėl savo geografinės padėties šiuose procesuose užima itin svarbią vietą.
Todėl šalies vadovo siunčiama žinia aiški – Lietuvos saugumas turi būti grindžiamas tiek stipria nacionaline gynyba, tiek patikimomis strateginėmis partnerystėmis.
O tarp jų, prezidento vertinimu, ypatingą vietą užima Jungtinės Valstijos.
