Kamilė Lukauskytė
Konservatorės Agnės Bilotaitės sprendimas netikėtai pasitraukti iš Seimo sukėlė naują politinę diskusiją. Ypač daug klausimų kilo po Seimo pirmininko Juozo Oleko užuominų apie nepatvirtintą informaciją, kuri esą gali būti susijusi su tikrosiomis parlamentarės pasitraukimo priežastimis.
Tačiau spalio 13 dieną į viešumoje kilusius klausimus sureagavo dvi teisėsaugos institucijos – Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Abiejų institucijų atsakymai aiškūs: duomenų apie A. Bilotaitei pareikštus įtarimus nėra.
Prokuratūra ir STT pateikė atsakymus
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, žurnalistų paklausta, ar A. Bilotaitė yra įtariamoji kokiame nors ikiteisminiame tyrime, atsakė trumpai:
„Tokių duomenų neturime.“
Panašios pozicijos laikosi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jos atstovė Renata Keblienė patvirtino, kad STT atliekamuose tyrimuose politikei įtarimai nėra pareikšti.
Šie atsakymai svarbūs todėl, kad pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje buvo keliamos įvairios prielaidos apie netikėto politikės sprendimo aplinkybes.
Vis dėlto teisėsaugos pateikta informacija nepatvirtina spėlionių, kad A. Bilotaitė būtų įtariamoji.
Seimo pirmininko žodžiai sukėlė klausimų
Diskusijos įsiplieskė po antradienį Seimo pirmininko Juozo Oleko išsakytų minčių.
Jis žurnalistams užsiminė turintis informacijos, kuri, jo vertinimu, kelia klausimų dėl A. Bilotaitės pasitraukimo motyvų.
Tačiau kokia tai informacija, parlamento vadovas neatskleidė.
J. Olekas pabrėžė, kad turimos žinios dar nėra patikrintos, todėl jų viešinti nenori.
Paklaustas, ar jo užuominos gali būti susijusios su teisėsaugos veiksmais, politikas konkretaus atsakymo nepateikė.
Taigi Seimo pirmininko pasisakymai kol kas nėra pagrįsti viešai paskelbtais duomenimis apie kokį nors tyrimą A. Bilotaitės atžvilgiu.
Svarbi aplinkybė – teisinė neliečiamybė
Šioje istorijoje yra ir teisinis aspektas.
Iki spalio 14 dienos A. Bilotaitė dar eina Seimo narės pareigas, todėl jai taikoma Konstitucijoje numatyta parlamentaro teisinė neliečiamybė.
Tai reiškia, kad be Seimo sutikimo parlamentarė negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn.
Tačiau vien šis faktas nereiškia, kad jos atžvilgiu vykdomas tyrimas ar kad pasibaigus įgaliojimams jai bus pareikšti įtarimai.
Teisėsaugos institucijos tokios informacijos nepateikė.
Pati Bilotaitė spėliones paneigė
A. Bilotaitė į viešumoje kilusias diskusijas taip pat sureagavo.
Politikė pareiškė neturinti jokios informacijos apie jos atžvilgiu vykdomus teisėsaugos veiksmus.
Ji pabrėžė, kad sprendimą trauktis iš parlamento lėmė asmeninės aplinkybės, o ne kokie nors tyrimai.
Anksčiau konservatorė aiškino norinti daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir šeimos poreikiams.
Pasak politikės, intensyvus darbas Seime neleido tam skirti pakankamai laiko.
A. Bilotaitė taip pat patikino, kad kitų pasitraukimo motyvų neturėjo.
Naujienų ir žinių portalas
Jau aišku, kas užims jos vietą
Vyriausioji rinkimų komisija jau patenkino A. Bilotaitės prašymą atsisakyti Seimo nario mandato.
Jos įgaliojimai oficialiai nutrūks spalio 14 dieną.
Parlamente atsilaisvinusią vietą turėtų užimti konservatorius Kęstutis Masiulis, esantis pirmasis už brūkšnio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąraše.
A. Bilotaitė Seime dirbo nuo 2008 metų, o 2020–2024 metais ėjo vidaus reikalų ministrės pareigas.
Ar paaiškės daugiau?
Kol kas lieka neatsakytas klausimas, kokią informaciją turėjo omenyje J. Olekas, užsimindamas apie galimas kitas politikės pasitraukimo aplinkybes.
Tačiau būtina atskirti nepatvirtintas politines užuominas nuo oficialiai paskelbtų faktų.
Šiuo metu nei Generalinė prokuratūra, nei STT neturi duomenų apie A. Bilotaitei pareikštus įtarimus. Pati politikė neigia, kad jos pasitraukimas būtų susijęs su teisėsauga.
Ar viešumoje atsiras papildomos patikrintos informacijos, kol kas neaišku.
