Automobilį perkant iš oficialaus pardavėjo ar tikrinant autorizuotame servise daugelis tikisi didesnio saugumo. Tačiau Skirmantas Malinauskas paviešino dvi pirkėjų istorijas, kurios, pasak jų pačių, virto ilgais ginčais, ekspertizėmis ir tūkstantinėmis išlaidomis.
Vienu atveju šeima įsigijo beveik 60 tūkst. eurų kainavusį naują MAN mikroautobusą, kitu – pirkėjas už 20 tūkst. eurų nusipirko naudotą „Ford F-150“.
Abiem atvejais pirkėjai teigia netrukus susidūrę su rimtomis problemomis. Dalis jų nurodomų aplinkybių šiuo metu yra ginčijamos, todėl galutinį teisinį vertinimą turės pateikti atsakingos institucijos.
Naujas mikroautobusas ėmė traukti į šoną
Mindaugas ir Žydrė naują MAN mikroautobusą pirko darbui. Tačiau vos pradėjus važiuoti, jų teigimu, paaiškėjo, kad vairas stovi kreivai, o automobilis traukia į dešinę.
Mikroautobusas buvo grąžintas į servisą. Pirkėjai pasakoja, kad vėliau jį atsiimdami pastebėjo apgadintą bamperį ir dureles, o rida buvo padidėjusi daugiau nei šimtu kilometrų.
Pora pasitelkė antstolę ir nepriklausomus ekspertus. Jų užsakytos ekspertizės išvadose, pasak pirkėjų, buvo nurodyta, kad dėl ratų geometrijos problemų transporto priemonę eksploatuoti gali būti nesaugu.
Mikroautobusas buvo nugabentas ir į oficialų servisą Lenkijoje. Pirkėjų teigimu, ekspertizėms bei įrodymams jie jau išleido beveik 10 tūkst. eurų.
Ginčas tuo nesibaigė – pardavėjui vienašališkai nutraukus sutartį, automobilis galiausiai atsidūrė policijos žinioje. Pirkėjai dėl situacijos kreipėsi į teismą.
Už 20 tūkst. eurų pirktas „Ford“ nustebino
Kita S. Malinausko aptarta istorija susijusi su Klaipėdoje gyvenančiu britu Luke’u. Jis už 20 tūkst. eurų nusipirko naudotą „Ford F-150“.
Vos po kelių valandų automobilis užgeso.
Pirkėjas vėliau kreipėsi į autorizuotą „Ford“ servisą, kur automobilio būklė rašytiniame vertinime buvo įvertinta 8,5 balo iš 10. Tačiau vėliau kiti specialistai nustatė gerokai rimtesnių problemų.
Vokietijos ekspertai automobilį pripažino nesaugiu, o JAV aukciono nuotraukose buvo matyti, kad ši transporto priemonė anksčiau pateko į rimtą eismo įvykį ir vertėsi.
Oficialaus serviso vardu atsakęs advokatas nurodė, kad atlikta apžiūra nebuvo susijusi su automobilio ardymu, todėl visų galimų defektų nustatyti nebuvo įmanoma.
Luke’as teigia, kad su automobiliu susijusios papildomos išlaidos jau viršijo 25 tūkst. eurų.
Šios istorijos parodo vieną svarbią riziką: net oficialaus pardavėjo ar autorizuoto serviso statusas savaime nepašalina galimų ginčų. Todėl prieš brangų pirkinį verta išsaugoti visus dokumentus, išsamiai patikrinti sutarties sąlygas ir, kilus abejonių dėl techninės būklės, apsvarstyti nepriklausomą automobilio patikrą.





