Kamilė LukauskytėGrybavimo sezonas Lietuvoje įsibėgėja. Socialiniuose tinkluose daugėja grybautojų laimikių nuotraukų, o miško gėrybių vis dažniau galima išvysti ir turgeliuose bei prekiautojų pasiūlymuose.
Vis dėlto grybų derlius skirtingose šalies vietose nevienodas, o vienų rūšių šiuo metu randama gerokai daugiau nei kitų.
Didžiausia pasiūla šiuo metu – voveraičių. Vilniaus turgeliuose ir prekyvietėse jų galima rasti maždaug po 5–6 eurus, tačiau pavieniai prekiautojai ir grybautojai siūlo ir pigiau.
Voveraičių kainos prasideda maždaug nuo 3 eurų už litrą. Už tiek šviežiai surinktų grybų siūloma įsigyti ir skirtingose Vilniaus vietose – Markučiuose, Pilaitėje bei aplinkiniuose rajonuose.
Perkant didesnį kiekį galima mokėti dar mažiau. Pavyzdžiui, pilni 10 litrų kibirai siūlomi maždaug už 20–30 eurų, tad litras atsieina apie 2–3 eurus. Tokius kiekius į Vilnių atveža ir Dzūkijos ar Trakų miškuose grybaujantys žmonės.
„Voveraičių tikrai yra, galima ir po kibirą prisirinkti. Baravykų gerokai sunkiau – vienas kitas pasitaiko, bet reikia gerai paieškoti“, – pasakojo vienas iš kalbintų prekiautojų.
Už gražesnes, stambesnes ir jau perrinktas voveraites prašoma daugiau. Pavieniai grybautojai jas siūlo maždaug po 5 eurus už litrą..
Pasitaiko ir dar brangesnių pasiūlymų. Pavyzdžiui, vienur už litrą voveraičių prašoma 6 eurų. Tuo metu kitur už tokią pačią 6 eurų sumą galima įsigyti net 3 litrų kibirėlį.
Didesniais kiekiais parduodamų grybų kainos taip pat skiriasi. Arčiau Vilniaus centro už maždaug 4,5 kilogramo pintinę prašoma 25 eurų – perskaičiavus tai būtų apie 5,6 euro už kilogramą.
„Voveraičių šiemet miške nemažai, o su baravykais prasčiau. Gražesnį dar galima kur ne kur rasti, pasitaiko ir didesnių, bet tikrai nėra jų daug“, – situaciją apibūdino kitas prekiautojas.
Mažesnė baravykų pasiūla atsispindi ir jų kainose. Turgavietėse už gražius, kietus ir nesukirmijusius baravykus gali būti prašoma maždaug 14–22 eurų už kilogramą.
Pavieniai grybautojai viešojoje erdvėje jų siūlo ir nedideliais kiekiais – apie 10 eurų už krepšelį, o dalis baravykus ir raudonviršius renka pagal išankstinius užsakymus.
Viename pasiūlyme už visą dubenį baravykų prašoma 20 eurų. Tiesa, jų svoris nenurodomas, todėl tiesiogiai palyginti šio pasiūlymo su kilogramo kainomis negalima.
Pigiau galima įsigyti kitų miško grybų. Šilbaravykių ir lepšių kilogramas prekyvietėse kainuoja maždaug 3–4 eurus, o perkant tiesiai iš grybautojų dėl kainos neretai tariamasi individualiai.
Parduodami ir auginami grybai, pavyzdžiui, šviežiai pjautų šitaki grybų kilogramas siūlomas už maždaug 10 eurų.
„Dzūkijoje voveraičių randame nemažai, vietomis jų tikrai daug. O baravykas dabar jau kaip laimikis – randi vieną kitą ir džiaugiesi“, – pasakojo dar viena kalbinta prekiautoja.
Taigi, voveraičių galima rasti maždaug nuo 2–3 eurų už litrą perkant didesnį kiekį iki 5–6 eurų už litrą mažesniais kiekiais, o baravykai kainuoja gerokai daugiau. Turgavietėse jų kilogramas gali atsieiti apie 14–22 eurus.
„Nėra taip, kad miškas būtų pilnas visų grybų, bet voveraičių tikrai netrūksta. Baravykų kol kas labai nedaug“, – apibendrino vienas iš prekiautojų.
Kur dabar daugiausia grybų?
„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ Grybautojų draugijos prezidentas Vytenis Daugudis pasakojo, kad vasarinių baravykų kai kur jau randama, tačiau ši jų banga trunka vos dvi–tris savaites. Rudeninių baravykų, anot jo, dar teks palaukti maždaug iki rugsėjo.
Svarbu ir tai, kad grybų šiuo metu verta ieškoti ne visoje Lietuvoje vienodai. Pasak V. Daugudžio, ryškesnė baravykų juosta driekiasi per centrinę ir rytinę šalies dalį.
„Paimkim Lietuvos žemėlapį, susiraskim Marijampolę ir susiraskim Uteną, nubrėžkim tiesų brūkšnį ir apie tą brūkšnį grybaukit – daugiau niekur kaip ir nėra gausiai.
O apie tas vietoves, tai reiškia Kalvarija, Marijampolė, Kauno rajonas, Kėdainiai, Utena, Anykščiai, Ukmergė, Žaliosios girios kampas – čia tikrai yra gausu baravykų. Kitur arba nėra dar visai, arba labai mažai.“
Viena priežasčių, kodėl grybų pasiskirstymas toks netolygus, yra skirtingi miškų tipai. Dzūkijoje vyrauja pušynai, be to, ten vykdoma intensyvi ūkinė veikla, o baravykams tokios sąlygos nėra pačios palankiausios. Tuo metu regionuose, kuriuos išskyrė V. Daugudis, daugiau mišrių miškų, o būtent jie baravykams tinkamesni.
Dėl to, pasak V. Daugudžio, keičiasi ir ilgus metus įsitvirtinęs įsivaizdavimas apie pagrindinį šalies grybų regioną.
„Dabar jau grybų sostinė senokai nusikėlusi iš Varėnos ir Kėdainiai labai neblogai, Ukmergė labai neblogai, Anykščiai neblogai, Marijampolė – šie regionai, dar Alytaus gabaliukas. Tikrai yra dabar čia grybai pagrindiniai“, – kalbėjo V. Daugudis.
Vis dėlto vien informacijos apie gerą derlių kitame regione patyrusiems grybautojams dažnai neužtenka, kad jie keistų savo įprastas vietas. Socialiniuose tinkluose pasirodę pilnų krepšių vaizdai paskatina dalį žmonių važiuoti į naujus miškus, tačiau gerai savo teritorijas pažįstantys grybautojai paprastai renkasi daugelį metų tikrintus plotus.
„Jie turi savo tuos, kaip sakyt, miškus pažįstamus ir jeigu dabar grybų nėra, tai bus vėliau. Paprasčiausiai patyręs grybautojas yra ant tiek jau išvaikščiojęs savo miškus, kad jį, pavyzdžiui, iš vieno kvartalo domina tiktai viena ar dvi aikštelės ir viskas – jis apėjo jas ir eina toliau, nešukuoja viso miško, veltui nevaikšto“, – sako jis.
Šiuo metu miškuose randama ne tik baravykų. V. Daugudžio žodžiais, po kurio laiko vėl pasirodė raudonikiai, gausu voveraičių, grybautojai randa ir ūmėdžių.
Tiesa, net ir radus baravykų ne visi jie tinkami parduoti ar parsinešti namo, nes šiuo metu net 80–90 proc. jų yra sukirmiję. Be to, šiųmetis baravykų sezonas prasidėjo anksčiau nei pernai, vis dėlto didelės jų bangos kol kas nėra.
„Pernai baravykų kaip ir tokio didelio bumo nebuvo. <…> Bandė baravykai kelis kartus lįsti, bet yra toks dalykas – pernai buvo voveraičių sezonas, o baravykas su voveraitėmis nebendradarbiauja“, – aktualiu pastebėjimu dalijosi Grybautojų draugijos vadovas.
