Kamilė Lukauskytė
Skandalingas incidentas prie Kauno mečetės peržengė vien Lietuvos vidaus diskusijų ribas. Valstybės saugumo departamentas praneša pastebėjęs, kad įvykio interpretacijos jau platinamos Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje, o tuo pat metu teisėsauga tęsia tyrimą dėl galimo neapykantos kurstymo ir trukdymo religinėms apeigoms.
Rugsėjo 11-ąją prie Kauno mečetės susirinkusi baikerių grupė sutrikdė musulmonų pamaldas. Jie triukšmavo motociklais, garsiai leido muziką, skandavo patriotinius šūkius ir demonstravo atsineštą kiaulės galvą.
Incidentas sukėlė didelę reakcijų bangą. Tačiau dabar į situaciją įsitraukė ir nacionalinio saugumo institucija – VSD atkreipė dėmesį ne tik į patį įvykį, bet ir į tai, kaip jis naudojamas informacinėje erdvėje.
VSD: įvykis jau naudojamas prieš Lietuvą
VSD atstovai portalui „Delfi“ patvirtino, kad dalis įvykio interpretacijų jau pasklido Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidos ekosistemose.
Pasak departamento, šios interpretacijos naudojamos kuriant Lietuvai priešiškus naratyvus.
Tai reiškia, kad incidentas vertinamas ne vien kaip vietinis konfliktas ar protesto akcija. Informacinėje erdvėje jis gali būti pateikiamas kaip tariamas įrodymas apie Lietuvos visuomenės santykius su tautinėmis ir religinėmis bendruomenėmis.
Tautinių mažumų departamentas taip pat perspėjo, kad tokie įvykiai gali būti išnaudojami dezinformacijai, kuria siekiama kurti Lietuvos, kaip religines ar tautines bendruomenes diskriminuojančios valstybės, vaizdinį.
VSD kartu įvardijo ir kitą problemą
Saugumo departamentas kartu pateikė svarbią detalę apie pačią musulmonų bendruomenę.
VSD nurodė, kad tarp į mečetę besirenkančių žmonių yra ir radikalių pažiūrų ar su terorizmu susijusių asmenų. Tačiau tuo pat metu departamentas pabrėžia, kad sistemingos radikalizmo sklaidos musulmonų bendruomenėse Lietuvoje šiuo metu nefiksuojama.
Šis skirtumas svarbus: atskirų asmenų rizikos vertinimas nėra tas pats, kas teiginys apie visą religinę ar tautinę bendruomenę.
Būtent todėl VSD komentaras apima dvi skirtingas dimensijas – galimas saugumo rizikas ir tai, kaip visuomenėje kilusi įtampa gali būti panaudota priešiškų valstybių informacinėse kampanijose.
Tyrimą jau pradėjo policija
Po incidento Kauno apskrities policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kurstymo prieš žmonių grupę ir trukdymo atlikti religines apeigas.
Kol kas įtarimai konkretiems asmenims nėra pareikšti. Pareigūnai jau yra nustatę žmogų, kuris demonstravo kiaulės galvą, taip pat identifikavo kai kuriuos kitus incidento dalyvius.
Todėl galutinio teisinio įvykio įvertinimo dar nėra – jį turės pateikti teisėsauga.
Ministras anksčiau kreipėsi į VSD
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas dar pirmadienį sakė, kad situacija rodo augančią įtampą visuomenėje ir turėtų būti įvertinta VSD.
Ministras pabrėžė, kad diskusijos apie migraciją yra viena problemos dalis, tačiau kartu valstybė turi vertinti galimas radikalizacijos, organizuoto nusikalstamumo ar kitų grėsmių rizikas.
Kartu Katelynas atskirai pabrėžė Lietuvos totorių bendruomenę, kuri, jo teigimu, šimtmečius yra Lietuvos visuomenės dalis. Jo komentarai buvo susiję su nauja migracijos realybe ir naujai besiformuojančiomis bendruomenėmis.
Kaunas stiprina ir fizinę kontrolę
Po incidento pokyčių imtasi ir pačiame Ramybės parke. Prie jau esančių 20 miesto vaizdo stebėjimo kamerų planuojama įrengti dar 12, kurios stebės parką bei jo prieigas.
Taigi vienas incidentas dabar turi kelias pasekmes: vyksta policijos tyrimas, situaciją vertina nacionalinio saugumo institucijos, o mieste stiprinamas viešosios erdvės stebėjimas.
Didžiausias pavojus – ne tik pats konfliktas
Šios istorijos kontekste VSD žinutė ypač reikšminga dėl vienos priežasties: socialinė įtampa gali tapti informacinio karo medžiaga.
Tai, kas Lietuvoje prasideda kaip vietinis konfliktas ar protestas, užsienio informacinėje erdvėje gali būti pateikiama visiškai kitaip – atrenkant tik tam tikras detales ir jas panaudojant platesniam naratyvui apie valstybę.
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad pats incidentas buvo surengtas Rusijos ar Baltarusijos užsakymu. VSD kalba apie tai, kad įvykio interpretacijomis jau naudojamasi priešiškų valstybių informacinėje erdvėje.
Tuo pat metu Lietuvoje dar nėra baigtas ir pats teisinis vertinimas. Todėl artimiausias svarbus klausimas – ne tik kaip šį įvykį toliau bandys išnaudoti informacinės kampanijos, bet ir ką dėl jo nustatys teisėsauga.
