Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje numušto rusiško „Gerbera“ tipo drono istorijoje atsiranda vis daugiau detalių, tačiau pagrindinis klausimas kol kas lieka be galutinio atsakymo: kam iš tiesų buvo skirtas orlaivis, kuris įskrido į Lietuvos oro erdvę?
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad turima informacija leidžia manyti, jog dronas greičiausiai buvo nukreiptas į Ukrainą, tačiau dėl elektroninės kovos ar kitų priežasčių galėjo nukrypti nuo numatyto maršruto. Tuo metu Lietuvos institucijos dar analizuoja sudužusio orlaivio elektroniką ir kitus komponentus.
Tai reiškia, kad prezidento versija šiuo metu yra preliminari, o ne galutinė tyrimo išvada.
Nausėda: greičiausiai taikinys buvo Ukraina
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio G. Nausėda teigė, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog dronas buvo specialiai nukreiptas prieš Lietuvą.
Pasak prezidento, labiausiai tikėtina versija – „Gerbera“ buvo naudojama Rusijos smūgių prieš Ukrainą kontekste, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių jos skrydis pakito.
Reuters taip pat skelbė, kad Lietuvos vadovas drono paskirtį siejo su Ukraina ir galimu elektroninės kovos poveikiu. Tuo pat metu Lietuvos kariuomenė analizuoja drono elektroniką, kad būtų galima tiksliau nustatyti jo skrydžio aplinkybes ir galimą maršrutą.
Tačiau čia ir atsiranda pagrindinis neatsakytas klausimas: ar vien turimos informacijos pakanka kategoriškai pasakyti, kad Lietuva nebuvo jo taikinys?
Kol vyksta tyrimas – ne.
Dronas buvo numuštas pirmą kartą Lietuvos oro erdvėje
Incidentas įvyko naktį į antradienį. Bepilotis orlaivis į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos pusės ir buvo aptiktas šalies teritorijoje.
Jį netoli Kaišiadorių rajono numušė NATO oro policijos misiją vykdantys Italijos naikintuvai. Tai tapo pirmuoju tokiu atveju Lietuvoje nuo Baltijos šalių įstojimo į NATO – Lietuvos oro erdvėje užfiksuotas ir sunaikintas įtariamas Rusijos dronas.
Gyventojams Vilniaus ir Kauno regionuose tuo metu buvo siunčiami perspėjimai apie galimą oro pavojų.
Po incidento paaiškėjo ir dar viena svarbi detalė – sudužusiame drone aptikta sprogstamoji medžiaga.
„Gerbera“ nėra vien paprastas žvalgybinis dronas
„Gerbera“ tipo orlaiviai Rusijos kare prieš Ukrainą naudojami įvairiems tikslams. Tokie dronai gali būti naudojami kaip pigesni masinių atakų komponentai, taip pat kaip jaukų funkciją atliekantys objektai, skirti apsunkinti Ukrainos oro gynybos darbą.
Reuters nurodo, kad tokio tipo dronas gali būti naudojamas kaip jaukas ir gali gabenti sprogmenis.
Todėl vien faktas, kad konkretus aparatas buvo nukreiptas Ukrainos link, dar neatsako į visus klausimus.
Jeigu dronas iš tiesų buvo skirtas Ukrainai, reikės nustatyti, kodėl jo trajektorija pasikeitė taip, kad jis pateko į NATO valstybės oro erdvę.
Būtent todėl specialistams svarbios sudužusio aparato elektroninės dalys.
Tyrėjai ieško atsakymo „juodosiose dėžėse“
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ragino neskubėti su galutinėmis išvadomis.
Pasak jo, tyrimas juda į priekį, tačiau specialistams reikia išanalizuoti surinktas nuolaužas. Ypač svarbios kompiuterinės sistemos ir kitos elektroninės dalys, galinčios padėti atkurti skrydžio trajektoriją, nustatyti paleidimo momentą bei kitą techninę informaciją.
Tai gali būti vienas svarbiausių įrodymų atsakant į klausimą, ar dronas iš tiesų nukrypo nuo kurso, ar jo maršrutas buvo suplanuotas kitaip.
Todėl R. Kaunas viešai ragino nespekuliuoti, kol nėra galutinių tyrimo rezultatų.
Kodėl kyla tiek klausimų?
Situaciją daro jautresnę tai, kad dronas ne tik įskrido į Lietuvą, bet ir gabeno sprogmenį.
Jeigu jo galutinis tikslas buvo Ukraina, tai reikštų, kad Rusijos smūgiams naudojamas aparatas dėl neaiškių priežasčių pateko į NATO valstybės teritoriją.
Tačiau jeigu tyrimas parodytų kitokią skrydžio logiką, tektų iš naujo vertinti ir incidento pobūdį.
Kol kas nėra viešai paskelbta pakankamai duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad Lietuva buvo arba nebuvo suplanuotas taikinys.
„Kuo gali šiais laikais būti tikras?“
Būtent čia ir slypi didžiausias šio incidento paradoksas.
Prezidentas sako, kad dabartinė informacija labiau leidžia manyti, jog dronas buvo skirtas Ukrainai. Kariuomenė tuo pat metu tęsia techninę analizę, kuri turėtų pateikti daugiau atsakymų.
Tai nėra prieštaravimas – tai skirtingi tyrimo etapai.
Tačiau incidentas jau turi vieną aiškią pasekmę: Lietuva pirmą kartą realioje situacijoje susidūrė su įtariamu Rusijos kariniu dronu savo oro erdvėje ir turėjo priimti sprendimą jį sunaikinti.
Todėl dabar svarbiausia ne spėlioti apie drono tikslą, o išsiaiškinti, iš kur jis buvo paleistas, kokia buvo jo tikroji skrydžio trajektorija, kodėl ji pasikeitė ir ar elektroninė sistema rodo konkretų galutinį tašką.
Kol specialistai nebaigė darbo, atsakymas į klausimą „kam buvo skirtas šis dronas?“ išlieka preliminarus.
O tai, kad jame rastas sprogmuo, reiškia, jog incidentas buvo gerokai rimtesnis nei paprastas nevaldomo bepiločio įskridimas į Lietuvos teritoriją.
